Tos rankos priklauso poniai Jūratei – užuolaidų pardavėjai, kuri jau beveik dešimtmetį kontroliuoja aibę sklypų Pagėgiuose, puikiai tinkančių vėjo jėgainių statyboms. Tiesa, rankos ne jos vienos.
Prie bręstančios A.Stumbro sėkmės smarkiai prisidėjo ir Pagėgius valdanti Komskių giminė, dirbusi vėjo parkų labui tiek savivaldybėje, tiek Seime. Ne tik dirbusi, bet ir uždirbusi. Būtent šios giminės verslą A.Stumbras pasamdė daliai darbų įrengiant vėjo elektrines.
Tokia štai sėkmės istorija su detektyvo ir melodramos elementais. Ir jau yra verslininkų, tapusių šios sėkmės dalimi. Pavyzdžiui, koncernui „Achema“ tai kainavo mažiausiai 170 tūkstančių eurų.
Pagėgių vėjo karalienė
Tauragė, saulėta pirmadienio popietė. Atviros durys ir pavargę užrašai „Akcija“ kviečia užeiti į kuklų užuolaidų saloną.
O čia prie prekystalio stovi ponia Jūratė. Kaip pati sako, uždirbanti visai neblogai ir atsargiai skaičiuojanti pinigus artėjančiai pensijai. Bet tai tik vienas ponios Jūratės gyvenimas. Kitame ji yra Pagėgių vėjo karalienė. Ir abu gyvenimus ponia Jūratė gyvena vienu metu.
Pokalbį su ponia Jūrate Milaševičiene pradedu nesislapstydamas – iškart pasakau esąs žurnalistas. Ponia Jūratė kiek sutrinka. „ O Jėzau, Jėzau – tik negąsdinkit kaip žurnalistai“, – šiek tiek šypsodamasi atsako ji. Bet ji čia pat atsipalaiduoja, išgirdusi klausimą apie darbą užuolaidų salone.
„Čia, kaip sakyt, iš tikrųjų tai mano pagrindinis darbas. Ne, hobių negali tokiuose metuose būti – pensijai reikia užsidirbti“, – pasakoja ponia Jūratė, paklausta, ar užuolaidų pardavinėjimas yra jos laisvalaikio užsiėmimas.
„Bet jūs gi savo verslą turit“, – konstatuoju. Ponia Jūratė čia pat viską neigia: „Neturiu“. Bet po akimirkos ji susizgrimba. „Tas verslas yra, kaip mano, jau kaip nuimtas“, – priduria ponia Jūratė.
Ką reiškia „nuimtas“ – klausimas interpretacijoms. O faktas toks, kad ponia Jūratė – vienintelė akcininkė bendrovėje „Baltijos vėjas“, kuri nuo 2008 metų šeimininkauja dešimtyse žemės sklypų Pagėgių rajone. Visi jie Pagėgių tarybos palaiminti kaip būsimi vėjo jėgainių parkai. Visi šie sprendimai priimti vadovaujant dviem merams – broliams Kęstui ir Virginijui Komskiams.
Bet apie verslo peripetijas ponia Jūratė teigia nieko nežinanti. Ji netgi nežino, iš kokių pinigų jos pačios įmonė nuomoja visus tuos žemės plotus.
Šiuo metu „Baltijos vėjas“ turi daugiau nei 23 tūkst. eurų nepaskirstyto pelno. Vidutinė mėnesio alga užuolaidų salone, kuriame dirba ponia Jūratė, siekia 220 eurų. Bet sumos, siekiančios beveik devynerių metų uždarbį Tauragės užuolaidų salone, ponia Jūratė nepasiima. „Tas nėra daug“, – taip „Baltijos vėjo“ nepaskirstytą pelną įvertino tauragiškė užuolaidų pardavėja.
Kelis kartus klausiau ponios Jūratės apie pinigų, panaudotų žemės nuomai Pagėgiuose, kilmę. Vienintelė „Baltijos vėjo“ akcininkė uoliai kartojo, kad reikia kreiptis į įmonės direktorių.
Taip pat paklausiau, ar ponia Jūratė pažįsta Aivarą Stumbrą. Po pastebimos pauzės, ji atsakė neigiamai.
Nežinia, kaip dėl ponios Jūratės, bet jos verslas su Rolando Pakso žentu tikrai pažįstamas. „Baltijos vėjas“ pernai birželį pakeitė adresą – tauragiškės vėjo imperija jau metus oficialiai registruota Konstitucijos pr. 15-3, Vilniuje. Čia registruota aibė A.Stumbro verslų. O pačias patalpas valdo A.Stumbro bendrovė „Inikti“. Sprendimas perkelti „Baltijos vėją“ į A.Stumbro verslui priklausančias patalpas priimtas pačios ponios Jūratės.
Šis faktas kiek atgaivino pašnekovės atmintį. „Pusiau žinojau“, – sakė ji.
Ir čia pašnekovė prasitarė, kad kažkas ją instruktavo – jei kartais atvažiuos žurnalistai ir pradės klausinėti apie „Baltijos vėją“.
„Aš bijau ką nors pasakyti – kokią nors nesąmonę. Kaip man yra pasakyta: „Jeigu, va, prie jūsų kas, ar atvažiuotų žurnalistai – jūs sakykit, kad viską kalbės direktorius“, – sakė ponia Jūratė.
Pokalbio pradžioje sakiusi, kad gali paskambinti viską komentuoti pajėgiam direktoriui, dialogo pabaigoje ji jau sakė neturinti jo numerio.
Paklausta, kiek žemės kontroliuoja „Baltijos vėjas“, ponia Jūratė atsakė vienu žodžiu: „Daug“.
Viena diena Kęsto Komskio gyvenime
„Baltijos vėjas“ – pakankamai sena įmonė. 2007 m. įsteigtą bendrovę visą laiką kontroliavo vienintelė savininkė Jūratė Milaševičienė. Tiek Pagėgiuose, tiek Tauragėje galima prisiklausyti paskalų apie jos ryšius su Komskių gimine – bet tai tik paskalos. Vienintelis tikrai neabejotinas ryšys – tai, kad ponia Jūratė 1997-2000 m. dirbo Kęsto Komskio įmonėje „Riklaiva“, iš kurios ji ir persikraustė į Tauragės užuolaidų saloną. Bet Kęstui Komskiui ponia Jūratė gali būti dėkinga mažiausiai už vieną savo gyvenimo dieną. Ketvirtadienį.
O jei visiškai tiksliai – tai buvo 2008 metų spalio 16-oji. Tądien ponia Jūratė – per „Baltijos vėją“ – tapo Pagėgių vėjo karaliene.
Tai buvo viena diena Pagėgių mero Kęsto Komskio gyvenime. Tai buvo tik dar vienas tarybos posėdis, dar vienas pluoštas sprendimų. Tik tądien Pagėgių taryboje buvo itin daug sprendimų, palankių „Baltijos vėjui“.
Būtent tą dieną K.Komskio vadovaujama taryba priėmė mažiausiai septynis sprendimus, kuriais leista rengti detaliųjų planų projektus „Baltijos vėjo“ išsinuomotiems sklypams. Projektų paskirtis – būsimų vėjo parkų statybos.
Mažiausiai vieną analogišką sprendimą Pagėgių taryba priėmė ir kiek anksčiau – 2008 m. rugpjūtį. Chronologija rodo, kad jau 2008 m. vasarą „Baltijos vėjas“ turėjo šūsnį žemės nuomos sutarčių su būriu skirtingų pagėgiškių. Įspūdinga, kaip vos 2007 m. gruodį įsteigtai įmonei.
Komskių žemė ir...
2008 m. spalio 16-oji Kęstui Komskiui taip pat buvo viena paskutinių dienų mero poste. Keturiomis dienomis anksčiau K.Komskis pagal „tvarkiečių“ sąrašą buvo išrinktas į 2008-2012 m. kadencijos Seimą. Bet giminės įtaka Pagėgiuose nesumažėjo nė kiek – mero krėslą perėmė jo brolis Virginijus. Ir jo vadovaujama rajono taryba toliau laimino „Baltijos vėjo“ projektus.
Tarp jų – 2013 m. lapkričio 26 d. tarybos sprendimas Nr. T-244, kuriuo pagal „Baltijos vėjo“ prašymą leista rengti detalųjį planą Lumpėnų seniūnijoje. Tarp sklypų, kurie šiuo tarybos sprendimu įtvirtinti kaip būsimo vėjo parko teritorija, yra ir 9,44 hektaro sklypas šalia Lumpėnų miško, priklausantis Kęsto ir Virginijaus Komskių tėvui Vaclovui Komskiui. Tiesa, Registrų centre nėra įrašų, liudijančių, kad „Baltijos vėjas“ būtų išsinuomojęs V.Komskio žemę. Taigi kaip būtent šis sklypas atsirado minėtame Pagėgių tarybos sprendime – atskiras klausimas.
Pagėgių meras V.Komskis, išgirdęs apie savo tėvo žemę, užtikrino, jog ten vėjo jėgainių nėra. Tą patį atkartojo ir jo brolis, dėl balsų pirkimo skandalo kėdę šios kadencijos Seime praradęs Kęstas Komskis. Pastarasis netgi pažymėjo esąs vėjo energetikos priešininkas – bent jau savo šeimos žemėje.
„Nei ant mano žemės, nei ant brolio žemės – mano artimų giminaičių [sklypuose] nei ant vieno nėra jokio... nėra, mes prieš esam. Ir visą laiką buvom prieš nusistatę. Ir niekada neleisdavom, kad būtų ant mūsų žemės. Nėra nė vieno, tą garantuoju“, – sakė K.Komskis.
Savo ruožtu, meras V.Komskis džiaugėsi vėjo energetikos plėtra Pagėgiuose. Kol kalba nepasisuko apie „Baltijos vėją“. Bet apie tai – kiek vėliau.
...Komskių verslas
Tarp Pagėgių žemvaldžių, kurių žemę 99 metų periodui išsinuomojo „Baltijos vėjas“, netrūksta žinomų pavardžių. Tarp jų – Pagėgių tarybos narys, stambus ūkininkas Remigijus Kelneris.
Pagėgių tarybos opozicijoje dirbantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas R.Kelneris neslepia nusivylimo sandoriais su „Baltijos vėju“. Esą pinigai menki, o ir vėjo malūnų poveikis ūkininko javams – kur kas didesnis, nei manyta.
„Dabar jau velnias žino, kas tenais... Pradžia buvo „Baltijos vėjas“. Dabar pats nežinau, su kuo mes ten reikalą turim. Šiai dienai reikia konstatuoti, kad tai yra nesąmonė. (...) Kada derybos prasidėjo, 7 metai gal praėjo, kada sutartys buvo rengiamos nuomos... tuo laiku atrodė, lyg ir tenkino tas pasiūlymas. Bet iš tikrųjų normaliam pasauly visai kitokios tos nuomos. Ir tie statybiniai dalykai kiek prikiauliojo. Laukus, žemės naudmenas, drenažus... keliai atsiranda – jų prižiūrėti niekas nenori. Piktžolynai... Ne, nebeatperka [žemės nuoma] to dalyko. Plius, šešėliavimo, kurio mes neįvertinom. Galvojom, kad čia juokai. Kai pastovi šalia ir žiūri, kiek šešėlio sudaro tas sparnas – tai jo... Statybinė ta dalis – išknisa, sujaukia dirvožemį“, – skundėsi R.Kelneris.
Paklaustas, ar prie „Baltijos vėjo“ projektų kaip nors prisideda Komskių šeima, pašnekovas nurodė žinantis bent vieną tiesioginį ryšį.
„Komskiai? Žinau, kad jie dabar vykdo darbus. Tuos statybinius. (...) Kaip jinai čia vadinasi dabar ta... „Agrolira“? Jo. Privažiavimo kelius ruošia, aikšteles“, – pasakojo R.Kelneris.
Dar dirbdamas Seime, Kęstas Komskis deklaravo, kad šiai įmonei vadovauja jo sūnus Algirdas. Registrų centro duomenimis, „Agrolirą“ valdo K.Komskio bendrovė „Rembuta“.
Dirbo tiesiogiai Aivarui Stumbrui
„Agrolira“ tikrai užsiima kelių tvarkymo darbais. Ir netgi dirba Pagėgių savivaldybės užsakymu. Šių metų kovą Komskių įmonė pasamdyta vietinės reikšmės kelių priežiūros ir remonto darbų atlikimui. Sutarties vertė – 145,2 tūkst. eurų. Tai didžiausia, bet tikrai ne vienintelė Pagėgių savivaldybės ir „Agroliros“ sutartis. Per pastaruosius 13 mėnesių A.Komskio vadovaujama bendrovė su savivaldybe sudarė 6 sutartis įvairiems darbams už bendrą 324 tūkst. eurų sumą.
Na, o bendrovei vadovaujantis Kęsto Komskio sūnus Algirdas Komskis neslėpė, kad „Agrolira“ dirbo įrengiant vėjo parkams reikalingą infrastruktūrą.
„Ta prasme, nemažai? Nepasakyčiau, kad ir daug, – sakė A.Komskis, paklaustas, ar jo vadovaujamas verslas padėjo įkurti vėjo parkus. – Turbūt prie trijų jėgainių privažiavimus. Tai daugiau mes ten nieko ir nedarėm, tai tik kelius prie privažiavimų.“
Be to, jis atvirai prisipažino, kad kelius įrenginėjo ne bet kieno, o Aivaro Stumbro bendrovės „Relit“ vėjo malūnams.
„Turbūt taip“, – kiek pamąstęs sakė A.Komskis.
Jis neslėpė žinantis, kad „Relit“ yra Aivaro Stumbro verslas. Paklaustas apie kitą R.Pakso žento įmonę „LT Energija“, taip pat ketinančią Pagėgiuose statyti vėjo elektrines, jis teigė tokio pavadinimo negirdėjęs. Apie naujus projektus su A.Stumbru jis nurodė nekalbėjęs.
O dabar grįžkime į vėjuotus Pagėgių laukus. Ūkininkas R.Kelneris prisimena „Baltijos vėjo“ atstovus, su kuriais pasirašinėjo sutartis. Tačiau kas valdo šią bendrovę – jis nežino. Išgirdęs, jog tai užuolaidas Tauragėje pardavinėjanti ponia Jūratė, R.Kelneris neslėpė nuostabos.
„Geras... Jau čia kvepia tokiu... Katė, pelė – po šluota“, – sakė R.Kelneris.
15min turimais duomenimis, „Baltijos vėjas“ su Pagėgių žemvaldžiais yra sudaręs dešimtis žemės nuomos sutarčių. Dauguma jų pasirašytos 2008 m. vasario-balandžio mėnesiais, kartais per vieną dieną sudarant net keliasdešimt sutarčių. Pati ankstyviausia 15min aptikta nuomos sutartis sudaryta 2008 m. sausio 28 d. – nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo „Baltijos vėjo“ įkūrimo.
Kokie pinigai panaudoti visai šiai veiklai – suprasti sunku. „Baltijos vėjo“ finansiniuose dokumentuose pavyko aptikti du atvejus, kai minimi ponios Jūratės verslo pajamų šaltiniai. 2011 m. bendrovė pasiskolino 183 tūkst. litų (53 tūkst. eurų), skolintojais nurodant direktorių Ąžuolą Gorį ir pačią ponią Jūratę, 11 metų iki tol pardavinėjusią užuolaidas. Dar 30,5 tūkst. litų (8,83 tūkst. eurų) direktorius Ą.Gorys įmonei paskolino 2013 m.
Į teismus – su A.Stumbro advokate ir „tvarkiečio“ žmona
Bet grįžkime arčiau „Baltijos vėjo“ reikalų Pagėgiuose. Viešai prieinami duomenys rodo, kad „Baltijos vėjas“ iš tikrųjų planavo plėtoti vėjo parkus. Bendrovė pretendavo į valstybės remiamą elektros gamybos kvotą. Bet nesėkmingai.
2012 metais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pašalino „Baltijos vėją“ iš kvotų paskirstymo aukciono dėl netinkamai parengtos paraiškos. „Baltijos vėjas“ VKEKK apskundė teismui. Taip pat nesėkmingai.
Šiame procese ponios Jūratės verslui atstovavo ne bet kas, o advokatė Dalia Barkauskienė. 2010 m. ji gynė Aivarą Stumbrą byloje dėl greičio viršijimo.
Dar vieną teisminį ginčą „Baltijos vėjas“ turėjo 2012-2013 m., kai Pagėgių bendruomenė „Lumpėnų strazdas“ teisme mėgino užginčyti Pagėgių tarybos sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai vėjo elektrinių plėtrai. 2012 m. Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino „Lumpėnų strazdo“ skundą ir panaikino tris „Baltijos vėjui“ palankius V.Komskio vadovautos Pagėgių tarybos sprendimus.
2013 m. „Baltijos vėjas“ triumfavo: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perrašė sprendimą ir „Lumpėnų strazdo“ skundą atmetė – sprendimas neskundžiamas. Šiame procese „Baltijos vėjui“ atstovavo jau dvi advokatės – anksčiau minėta D.Barkauskienė bei Kauno „tvarkietė“ Aušra Ručienė, korupcijos byloje įtariamo buvusio Seimo nario Rimo Antano Ručio žmona.
Beje, A.Ručienė daugiau žinoma kaip baudžiamųjų, o ne civilinių bylų advokatė. Būtent ji lydėjo Kęstą Komskį į „tvarkiečių“ būstinę 2014 m. spalį, kai partijos štabą dėl įtariamos korupcinės aferos krėtė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
Įžvelgia Komskių protekciją
„Lumpėnų strazdo“ pirmininkė Gražina Jankauskienė šiuo metu dirba Pagėgių tarybos opozicijoje. Moteris puikiai prisimena ir ginčą su „Baltijos vėju“, ir sunkiąją advokatūros artileriją su A.Ručiene priešaky. Anot bendruomenės vadovės, po pralaimėto teisminio ginčo kurį laiką atrodė, kad vėjo parko projektas Lumpėnuose nejuda iš mirties taško, bet dabar vaizdas keičiasi.
„Kiek girdžiu, dabar prasideda statybos visos. Statomos [elektrinės] bus ant tarybos nario R.Kelnerio pagrinde žemių, su jo šeima susijusių. O kas juos proteguoja – nežinau“, – pasakojo G.Jankauskienė.
Pašnekovės žodžiais, sprendimai dėl vėjo parkų, susijusių su „Baltijos vėju“, Pagėgiuose buvo stumiami „buldozeriniu metodu“.
Ponios Jūratės iš Tauragės vardas „Lumpėnų strazdo“ pirmininkei puikiai pažįstamas. Pagėgių opozicijos atstovė atvirai sieja ją su Komskių gimine. Esą „Baltijos vėjo“ savininkę ir buvusį merą K.Komskį sieja artimi ryšiai.
„Kažkuriuo momentu Kęstas Komskis... Na kaip, draugai buvo jie“, – dviprasmiškai užsiminė G.Jankauskienė.
Tačiau bendruomenės pirmininkė neturėjo žalio supratimo, kad teismuose kariavo būtent su ponios Jūratės oficialiai kontroliuojamu verslu.
„Liūdna, gaila“, – atsiduso G.Jankauskienė.
Meras V.Komskis tvirtina, jog nei jo, nei jo brolio valdymo laikais niekas „Baltijos vėjo“ neprotegavo. „Visiems, kurie turėjo detaliuosius planus, mes visiems tvirtinom“, – sakė jis.
Apie tai, kad „Baltijos vėją“ oficialiai valdo užuolaidų pardavėja iš Tauragės, jis tikino nežinantis.
Į tolesnius klausimus apie „Baltijos vėjo“ ryšius su „tvarkiečiais“ jis atsakė pareikalaudamas juos užduoti raštu.
Savo ruožtu, Kęstas Komskis ponią Jūratę – buvusią savo bendrovės „Riklaiva“ darbuotoją – pamena puikiai.
„Taip, girdėta, aišku. Esam dirbę vienam darbe“, – sakė K.Komskis.
Kad ponia Jūratė jau seniai prekiauja užuolaidomis – jis teigia nežinąs. O štai apie ponios Jūratės ir „Baltijos vėjo“ santykį jis žino pakankamai.
„Man atrodo, ten šeimos verslas galbūt. Nes ten gi ji turi vaikų, kiek aš žinau. Ten vaikai ten, man atrodo... Ten man taip atrodo. Kažką esu girdėjęs. Ten, man atrodo, kad ten motina gali nelabai žinoti kažką“, – tęsė K.Komskis.
Beje, Registrų centrui pateiktuose oficialiuose dokumentuose jokių ponios Jūratės vaikų pėdsakų aptikti nepavyko. Dokumentuose – tik jos pačios ir įmonės vadovų pavardės bei parašai.
Apie „Baltijos vėjo“ ryšius su Aivaru Stumbru ar „tvarkiečiais“ K.Komskis tikina nieko nežinantis. Tai pašnekovas vadino sąmokslo teorija.
Kokie „Baltijos vėjo“ reikalai buvo sprendžiami jam vadovaujant Pagėgių tarybai, jis teigė nepamenantis. K.Komskis taip pat neprisiminė Seime teikęs vėjo energetikams palankius pasiūlymus įstatymų projektams. Esą jeigu taip ir buvo – tai tik laikantis Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai.
„Čia nieko nėra“
Kaip jau minėta, „Baltijos vėjas“ oficialiai registruotas Rolando Pakso žento A.Stumbro verslui priklausančiose patalpose.
Registrų centro duomenimis, tai ne komercinės, o gyvenamosios paskirties patalpos. Bet biurai, bent jau sprendžiant iš iškabų, ten veikia. Ir nors tai oficialiai yra gyvenamoji patalpa, čia glaudžiasi krūva su A.Stumbru susijusių verslų. Tarp jų – ir „Baltijos vėjas“, ir bendrovė „Relit“, ant kurios vėjo malūno A.Stumbras gegužę darėsi „selfiuką“.
Su kolega Luku Balandžiu nukeliavome iki Konstitucijos pr. 15-3, patalpų vis dar statomame komplekse „Arfa“. Laikantis instrukcijų, per domofoną susisiekėme su būtent šioje patalpoje esančiu biuru. Bet įleisti mūsų niekas nepanoro.
„O čia dabar nieko nėra“, – pareiškė domofonu atsiliepęs vyras, išgirdęs, kad ieškome „Baltijos vėjo“.
Man konstatavus, kad kažkas vis dėlto yra, jis toliau tikino priešingai: „Ne, nėra šiuo metu“.
Anot jo, nėra nei „Baltijos vėjo“, nei „Relit“, nei kitų čia registruotų verslų atstovų. Paklaustas, kokiai įmonei pats atstovauja, pašnekovas kitame domofono laido gale padėjo ragelį.
Pirmieji malūnai – su energetikos magnatu
Konstitucijos pr. 15-3 registruotai bendrovei „Relit“, kurią A.Stumbras valdo su žinomu energetikos sektoriaus verslininku Virginijumi Strioga, pavyko tai, kas nepavyko „Baltijos vėjui“.
2015 m. „Relit“ užsitikrino valstybės remiamą elektros gamybos kvotą būsimoms vėjo elektrinėms. Leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus „Relit“ išduotas šios veiklos vykdymui Lumpėnų ir Kerkutviečių kaimuose, Pagėgių rajone. 15min turimais duomenimis, pernai ir šiemet „Relit“ įgijo užstatymo teisę mažiausiai trijuose „Baltijos vėjo“ nuomojamuose sklypuose.
Bet tuo Aivaro Stumbro ir „Baltijos vėjo“ bendri reikalai toli gražu nesibaigia. Panašiau, kad jie tik prasideda.
„Achemos“ pinigai – eksprezidento artimųjų kišenėse
Kur kas rimtesnius planus Pagėgiuose turi kitas A.Stumbro verslas – pernai kovą įsteigta bendrovė „LT Energija“. Ši įmonė vėjo parkus statyti ketina mažiausiai dviejose teritorijose, kur Pagėgių taryba dar 2008 m. leido formuoti „Baltijos vėjo“ elektrinių parkus.
Pernai, kovo 17 d., „LT Energiją“ įsteigė bendrovė „Vėjo elektra“. Ši įmonė įsteigta vos viena diena anksčiau. Jos savininkai: „tvarkiečių“ patriarcho R.Pakso dukra Inga Stumbrienė ir jos vyras A.Stumbras. O nepraėjus nė porai mėnesių nuo įsteigimo, „LT Energiją“ jau kontroliavo smarkiai pasikeitusi akcininkų struktūra.
2016 m. gegužės 10 d. vykusiame akcininkų susirinkime Stumbrų verslas dalyvavo jau kaip mažesnysis akcininkas – „Vėjo elektra“ tądien jau turėjo tik 49 proc. bendrovės akcijų. Kontrolinį 51 proc. akcijų paketą tada jau valdė bendrovė „Visa Energija“. Jos savininkė – koncerno „Achemos grupė“ bendrovė „Renerga“, viena stambiausių žaidėjų Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos rinkoje.
Kiek pinigų Stumbrai gavo už 51 proc. „LT Energijos“ akcijų, galima numanyti. Registrų centro 15min pateiktais duomenimis, šias akcijas pardavusi Stumbrų bendrovė „Vėjo elektra“ kitų juridinių asmenų valdyme nedalyvavo. Paprastai tariant, kitose įmonėse „Vėjo elektra“ akcijų neturėjo. Ir būtent „Vėjo elektros“ finansiniai dokumentai išduoda, kiek „Achema“ sumokėjo už būsimo vėjo parko Pagėgiuose kontrolę.
Bendrovės dokumentuose nurodoma, kad iš akcijų pardavimo 2016 m. gauta daugiau kaip 178 tūkst. eurų pajamų. Kartu tai buvo visa tų metų apyvarta. Didžioji dalis šių pinigų netrukus nukeliavo į Stumbrų šeimos biudžetą – „Vėjo elektra“ nurodo suteikusi 166,6 tūkst. eurų paskolą akcininkui.
15min turimais duomenimis, „LT energija“ turi užstatymo teises mažiausiai devyniuose sklypuose, kuriuos nuomoja „Baltijos vėjas“. Ar būtent šis santykis su „Baltijos vėju“ į „LT Energiją“ labai greitai pritraukė stambų investuotoją, pasakyti sunku.
Tiesa, tuo metu, kai „Achema“ investavo į Stumbrų verslą, „LT Energija“ dar nedisponavo užstatymo teisėmis į „Baltijos vėjo“ nuomojamus sklypus – na, bent jau į tuos devynis, kurių duomenis pavyko gauti atliekant šį tyrimą. Užstatymo teises šiuose sklypuose „LT Energija“ įgijo 2016 m. birželio-rugsėjo mėnesiais.
Aivaras Stumbras: jokių santykių su „Baltijos vėju“ nėra
Aivaras Stumbras klausimus apie savo verslą Pagėgiuose paprašė pateikti raštu. Nepraėjus nė parai po rašytinių klausimų išsiuntimo, jis pateikė išsamius atsakymus, kaip tai ir buvo pažadėjęs.
15min turimi duomenys rodo, kad tiek „Relit“, tiek „LT Energija“ disponuoja užstatymo teisėmis sklypuose, kurie dar praėjusiame dešimtmetyje išnuomoti „Baltijos vėjui“. Tačiau A.Stumbras tvirtina, kad abi jo įmonės Pagėgiuose veikia ir žemę nuomojasi savarankiškai, be „Baltijos vėjo“ pagalbos.
„UAB „Relit“ 2016-aisiais metais, Pagėgių sav. pastatė 4.9325 MW galios vėjo elektrinių parką. UAB „Relit“ vėjo elektrą pardavinėja tik po 5,21 ct už kilovatvalandę, tokį tarifą ji užsitikrino skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Šis tarifas artimas vidutinei elektros kainai biržoje!
2017-aisiais UAB „Relit“ pradėjo statyti dar vieną 4.0675 MW galios vėjo elektrinių parką Pagėgių sav., kuris planuoja pardavinėti vėjo elektrą biržos sąlygomis, t.y. dar mažesnėmis kainomis!
Visus žemės sklypus UAB „Relit“, ir, kiek man žinoma, UAB „LT energija“, nuomojasi tiesiogiai iš vietos gyventojų, fizinių asmenų, ūkininkų, žemės ūkio bendrovių. Sklypai nuomojami už regione esamą žemės sklypų nuomos rinkos kainą.
Nurodytos įmonės, kiek man žinoma, neturi žemės sklypų nuomos santykių su UAB „Baltijos vėjas“, – penktadienį atsiųstame laiške teigia A.Stumbras.
Aiškindamas, kodėl „Baltijos vėjas“ registruotas jo valdomai įmonei priklausančiose patalpose, verslininkas tai įvertino kaip sutapimą.
„Man priklausanti įmonė nuomoja komercines patalpas ir suteikia registracijos adresą įvairioms įmonėms. Dėl kitų asmenų jokių paaiškinimų pateikti negaliu, nes neturiu tokios informacijos“, – tęsia A.Stumbras.
Beje, „Baltijos vėjo“ veiklos specifiką jis išmano gana gerai.
„Aš asmeniškai neturiu jokių santykių su UAB „Baltijos vėjas“. Kiek man yra žinoma UAB „Baltijos vėjas“ yra projektavimo, detaliųjų ir pertvarkymo planų, techninių projektų rengimo įmonė.
Vėjo elektrinių parkai statomi pačioms įmonėms pasirengus reikalingus statybų dokumentus arba juos įsigyjant iš įmonių, kurios yra parengusios ar gali parengti reikalingus dokumentus už rinkos kainą ir sąlygas“, – aiškina A.Stumbras.
Tarp kitko, detalių planų ir techninių projektų rengimu besiverčiantis „Baltijos vėjas“ nurodo 2015 m. kaip tik iš tokių paslaugų uždirbęs visai solidžią sumą. Įmonė tais metais pardavė „teisių ir pareigų ,kylančių iš nuomos sutarčių, dėl detaliojo plano vėjo jėgainėms už 68000 eurų“. Pernai, „iš teisių ir pareigų perleidimo pagal atliktus gamybos vystymo sutarties darbus“, ponios Jūratės įmonė gavo daugiau nei 121 tūkst. eurų.
Būtent šie pinigai ir sudaro didžiąją dalį 20 tūkst. eurų viršijančio „Baltijos vėjo“ nepaskirstyto pelno, kurio ponia Jūratė nepasiima ir ramiai pardavinėja užuolaidas Tauragėje.
Aiškindamas sandorį su „Achemos grupės“ kontroliuojama įmone bei po jo pasiimtą 166,6 tūkst. eurų „paskolą akcininkui“, A.Stumbras tikino, kad akcijas pardavusi bendrovė „Vėjo elektra“ nebuvo vienadienis verslo projektas.
Verslininko teigimu, ši įmonė turi rimtų plėtros planų, o jo paimta 166 tūkst. eurų paskola bus sugrąžinta į „Vėjo elektros“ kasą. Arba ne.
„Paskolos buvo išduotos nepasibaigus ūkiniams metams, kai dar neskirstomi dividendai. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė „Vėjo elektra“ planuoja toliau aktyviai vystyti ir plėsti veiklą, gautos paskolos bus grąžintos atgal į įmonę įmonės plėtrai arba paskolos bus užskaitytos kaip dividendai“, – aiškina A.Stumbras.
Vėjo energetikos magnatu pamažu tampantis pašnekovas neneigė, kad jo verslas kontrolinį „LT Energijos“ akcijų paketą „Achemos grupės“ kontroliuojamai įmonei pernai pardavė už maždaug 170 tūkst. eurų sumą. Tačiau atskleisti, kiek gavo už vėliau parduotas akcijas, jis atsisako „dėl konfidencialumo susitarimų“.
A.Stumbro teigimu, sandorio metu „LT Energija“ buvo parduodama ne kaip „tuščia“ įmonė, o kaip verslas su rimtu turtu ir potencialu vėjo energetikoje.
„Bet kokios įmonės pardavimo kainą gali nulemti tik jos turimas turtas ar potencialas ateityje sukurti turtą, vertę ar pinigų srautą. Šiuos faktorius įvertina pirkėjas, derėdamasis dėl kainos. UAB „LT energija“ pardavimo momentu jau turėjo sukūrusi vertę ir turtą, kuris buvo įsigytas iš vėjo energetikos projektų rengėjų“, – teigia A.Stumbras.
„Kažkaip tai labai taip jūs įdomiai“
Stumbrų kišenes papildžiusiai įmonei „Visa Energija“ vadovauja Linas Sabaliauskas, buvęs „Renergos“ vadovas ir vienas pagrindinių veikėjų šio verslo interesus ginančioje Lietuvos vėjo elektrinių asociacijoje. Jis apie sandorį su A.Stumbru kalbėjo toli gražu ne taip noriai, kaip tai darė R.Pakso žentas.
Išgirdęs, kad domimasi jo vadovaujama „Visa Energija“, L.Sabaliauskas reagavo visiškai ramiai. Bet čia pat viskas pasikeitė – pakako paminėti vieną pavadinimą. Kad pokalbis būtų aiškiau atspindėtas, jis pateikiamas interviu formatu.
– Kiek žinau, jūs vadovaujat UAB „Visa Energija“.
– Taip.
– Tai norėjau komentaro paprašyti dėl tokio vieno sandorio. Kiek žinau, šita įmonė pernai įgijo kontrolinį paketą UAB „LT Energija“, kuri Pagėgiuose elektrines statys...
– Jo, bet aš... Žiūrėkite. Bet aš šitoj vietoj... Pirmiausiai tai jūs nepaklausėte. Aš, ta prasme, dabar neturėčiau laiko su jumis kalbėtis. Nes, ta prasme, kažkaip tai labai taip jūs įdomiai pradėjote šitą visą pokalbį. Tai aš jums tikriausiai nieko ir nekomentuosiu, žinokit.
– Kaip „įdomiai“?
– Nu vat taip va.
– Tiesiog pristačiau situaciją, dėl kurios skambinu. Kas čia tokio neįprasto?
– Ne, jūs jos net nepristatėt, dėl ko skambinate.
– Tai ką aš padariau tokiu atveju?
– Ne, ne. Nieko jūs nepadarėte. Ta prasme.
– Žinokit, visiškai nesuprantu.
– Ne, nu taip... Ta prasme, jūs suprantate, kad yra, ta prasme, komerciniai sandoriai, kurių aš su kitomis, ta prasme, niekuo nesusijusiom organizacijom nesvarstau, ta prasme, ir nekomentuoju. Tai... tai yra esmė verslo. Taip.
– Na, tiesiog norėjau pasiteiraut, nes kita sandorio šalis – turbūt žinot, kas yra. Tai yra ponas Aivaras Stumbras.
– Ne, kita sandorio šalis yra įmonė.
– Taip. UAB „Vėjo elektra“, kurią su žmona valdo ponas Aivaras Stumbras. Žinau. Tai norėjau pasiteiraut dėl sandorio sumos. Kaip suprantu, ta įmonė jokio reikšmingo turto dar neturėjo to sandorio metu, bet sumokėta virš 170 tūkst. eurų už 51 procentą.
– Nu, žiūrėkite. Aš jums taip pasakysiu. Aš jums šito sandorio nekomentuosiu, kadangi tai yra komercinis sandoris. Ir, ta prasme, žurnalistams šito komentuoti net nesiruošiu.
– Na, klausimas vienas. Ar tą kainą iš dalies nulėmė galbūt pono Stumbro ryšiai su Komskių gimine Pagėgiuose?
– Aš tikriausiai aiškiai išsireiškiau. Ar nesuprantamai?
– Na, jūsų pasirinkimas.
– Ta prasme, tai... šioje vietoje aš sandorių – atliktų komercinių sandorių – nekomentuoju žurnalistams.
– Supratau. Tai taip jūsų poziciją ir atspindėsim.
Susisiekus su „Visą energiją“ kontroliuojančios „Renergos“ vadovu Mindaugu Juodžiu, jis taip pat atsisakė komentuoti situaciją ir aiškino neturįs tam įgaliojimų. Visus klausimus M.Juodis pasiūlė užduoti tiesiai koncernui „Achema“. Tai ir buvo padaryta, tačiau koncernas į ketvirtadienį raštu pateiktus klausimus kol kas neatsakė.
Prie šios publikacijos prisidėjo 15min Tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas.
