L.Jaruševičienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams paaiškino, kad daugumą paslaugų ir toliau tikimasi teikti nuotoliniu būdu. Šių kiekis, palyginus su ankstesniu periodu, per karantiną išaugo 34 kartus.
Tačiau jau netrukus bus galima ir aplankyti savo šeimos gydytoją ar gauti kitas tiek pirminio, tiek antrinio lygio sveikatos paslaugas. Tiesa, pirmiausia vis tiek reikės su šeimos gydytoju kalbėtis nuotoliniu būdu.
Tik pasikalbėję per atstumą šeimos gydytojai nuspręs, ar konkrečiam pacientui reikia fiziškai atvykti į gydymo įstaigą. Karščiuojantys pacientai ir toliau bus siunčiami į karščiavimo klinikas, o ne poliklinikas.
Jei bus nutarta, kad vizitas pacientui būtinas, jo taip pat gali tekti palaukti. Ne visos sveikatos priežiūros įstaigos planines paslaugas ims teikti vienu metu.
Priims vos pusę pacientų
Kada planines paslaugas pradės teikti konkreti įstaiga, priklausys nuo kelių dalykų. Pirmiausia, įstaiga turės įsipareigoti bent pirmas dvi savaites aptarnauti ne daugiau nei 50 proc. maksimalaus pacientų skaičiaus.
Epidemiologinei situacijai pablogėjus, planinių paslaugų teikimas bet kada vėl gali būti nutrauktas.
„100 proc. gali būti pasiekiamas po dviejų savaičių, jei viskas vyksta gerai ir epidemiologinė situacija nebloga“, – teigė viceministrė, tačiau kartu ragino įstaigas neskubėti paslaugų atnaujinti ir geriau aptarnauti mažiau pacientų, tačiau tai daryti saugiai.
Be to, ji įspėjo, kad epidemiologinei situacijai pablogėjus, planinių paslaugų teikimas bet kada vėl gali būti nutrauktas. Tai automatiškai įvyktų, jei tik tris dienas iš eilės valstybėje būtų nustatyta po 50 naujų COVID-19 užsikrėtimo atvejų per vieną dieną, būtų fiksuota daugiau nei 200 užsikrėtimų.
Dirbti gali tekti ilgiau
Taip pat kiekviena įstaiga turės užtikrinti ir suderinti saugos planą su Higienos institutu ir jį pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Pasak viceministrės, kiekviena įstaiga privalės užtikrinti, kad būtų visiškai atskirti rizikos grupės asmenų srautai.
Taigi kiekviena įstaiga turės numatyti laiką, kada gydytojai priims vaikus, o kada senelius. Viceministrė vylėsi, kad galbūt įstaigos dirbs ilgiau, kad šiuos srautus būtų galima lengviau atskirti.
„Ar bus dirbama nuo 8 iki 14 val., ar gal nuo 8 iki 20 val.“, – siūlė viceministė.
Be to, po kiekvieno paciento kabinetai turės būti bent jau vėdinami, o galbūt ir dezinfekuojami.
Pacientams tuo metu rekomenduojama paslaugos nelaukti koridoriuje, tuo labiau, jei jau laukia, su niekuo nebendrauti, laikytis atstumo.
„Maksimum vienas pacientas prie durų. (...) Kad nevyktų masinių susibūrimų poliklinikose, kas anksčiau buvo įprasta, nes tai buvo vieta, kur žmonės galėjo susitikti su kitais žmonėmis, pabendrauti“, – nurodė L.Jaruševičienė.
Šis sakinys papiktino Seimo narį Antaną Matulą. Jis pareiškė, kad viceministrė negerbia pacientų, kurie dabar laiku negauna net būtinų paslaugų, o yra kaltinami einantys pas gydytojus be reikalo.
Siūlo įvesti ciklus
Viceministrė tikino, kad eilių prie kabinetų jokiu būdu negali būti, o įstaigų vadovai turi tiksliai žinoti, kas ir kada vyksta konkrečiame kiekviename kabinete.
Taip pat įstaigų vadovams siūloma kuo labiau sumažinti kryžminės taršos galimybę ir per kelias darbovietes dirbantiems medikams siūlyti dirbti ciklais – vieną mėnesį viename, o kitą – kitame darbe.
Be to, gydytojams rekomenduojama nedirbti vienoje patalpoje su slaugytojais, kad būtų kuo mažiau kontaktų su pacientais.
Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turės turėti ir labai griežtą planą, kas bus daroma, jei visgi įstaigoje būtų nustatytas COVID-19 atvejis.
Tačiau kaip nuo to apsisaugoti, jei koronaviruso tyrimai ambulatorinių paslaugų atvykstantiems pacientams nebus atliekami? Tiriami žmonės privalomai bus tik prieš guldant į ligoninę. Nesvarbu, ilgam ar vos kelioms valandoms.
L.Jaruševičienės teigimu, ligoninėse privaloma užtikrinti, kad liktų laisvų lovų COVID-19 pacientams. Jose gali būti izoliuojami ir tie žmonės, kurie laukia koronaviruso tyrimų rezultatų.
Taip pat, nepaisant, kad asmenys gaus neigiamus koronaviruso testo rezultatus, jie vis tiek turėtų būti guldomi laikantis maksimaliai įmanomų atstumų.
Tik jei paslaugos tikrai skubios, jos gali būti teikiamos iki atliekant COVID-19 tyrimą. Tačiau tuomet gydytojai turi naudotis aukštesnio lygio apsaugos priemonėmis, o ligonį visiškai izoliuoti.
„Įstaiga turi užtikrinti, kad su bet kuriuo pacientu kontaktą turėtų tik aiškiai identifikuojama komanda“, – sakė viceministrė, atkreipdama dėmesį, jog kartais pirmieji tyrimai neparodo užsikrėtimo.
Ypatingą dėmesį L.Jaruševičienė nurodė skirti valytojoms, nes neretai būtent jos dirba skirtinguose skyriuose, bet persirengia vienoje patalpoje, kur lengvai gali perduoti infekciją.
