Eksperimentas užfiksuotas beveik 50 sekundžių trukmės vaizdo įraše, kurį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ir vienas Lietuvos gyventojas.
Jį jau spėjo peržiūrėti maždaug 3 tūkst. žmonių, juo pasidalino daugiau nei 100.
Pasiūlė parodyti Maskvos merui
Įraše rusiškai kalbantis jaunas vyras nurodo, kad prieš pusmetį pasiskiepijo nuo koronaviruso.
„Netikiu visuomenės čipizacija padedant skiepams, bet su mano kūnu vyksta kažkas keisto“, – paaiškina jis ir pademonstruoja, kas darosi.
Esą prie rankos pridėjus telefoną su NFC funkcija atsidaro puslapis su patvirtinimu, kad vyras yra paskiepytas.
Pirmiausiai jis išbando du telefonus su operacine sistema „Android“ – „Samsung“ ir „Xiaomi“.
Tas pats nutinka ir prie rankos pridėjus „iPhone“, kuriame naudojama operacinė sistema „iOS“.
Tiesa, šiam mobiliajam telefonui „nuskaityti vakciną“ užtrunka šiek tiek ilgiau.
Galiausiai vyras paprašo perduoti vaizdo įrašą Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybai „Rospotrebnadzor“, Sveikatos apsaugos ministerijai arba Maskvos merui Sergejui Sobianinui.
Mat telefone, jį pridėjus prie rankos, atsidaro puslapis mos.ru – oficialus Rusijos sostinės mero tinklalapis.
Jame galima gauti QR kodą, kuriame, kaip ir Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse, užfiksuota, kad žmogus yra persirgęs COVID-19, pasiskiepijęs nuo šios ligos arba turi neigiamą testo rezultatą.
Tokio kodo reikia žmonėms, norintiems apsilankyti restorane ar renginiuose su daugiau nei 500 dalyvių.
Šis vaizdo įrašas pirmą kartą buvo publikuotas socialiniame tinkle „Tiktok“.
Jį paskelbęs vyras prisistato „pliurpaliumi apie techniką“ ir nurodo besidalinantis įdomiausiais dalykais iš technologijų pasaulio.
Komentatoriai iškart suabejojo
Panašu, kad komentatoriai nesuskubo patikėti tuo, ką pamatė.
Keli įrašą pakomentavę lietuviai iškart pareiškė, kad didesnės nesąmonės neįmanoma sugalvoti, ir pasiūlė pirmiausiai nusiimti išmanųjį laikrodį.
To paties prašoma ir paties vaizdo įrašo autoriaus paskyroje.
„Išeina, kad jūsų išmanusis laikrodis paskiepytas?“ – ironiškai pasiteiravo vienas komentatorius.
Kita komentatorė pasišaipė, kad darsyk pasiskiepijus ims lemputės pačios užsidegti, durys atsidaryti, o parduotuvių kasose bus galima susimokėti be kortelės.
Dauguma stebėjosi, kad telefoną vyras visada prideda prie tos pačios vietos (nykščio, o ne peties), klausė, kam apskritai tai rodyti, ir net siūlė taikyti už tokius samprotavimus baudžiamąją atsakomybę.
Viena moteris brūkštelėjo, kad pasiskiepijo dar sausį, gana sunkiai pergyveno vakcinos poveikį, bet dabar „nei kapeikos prie jos limpa, nei telefonai reaguoja“.
Sulaukęs tiek daug skeptiškų komentarų, po kelių dienų vyras eksperimentą pakartojo.
Kad nebekiltų klausimų, jis nusiėmė ir išmanųjį laikrodį, ir vestuvinį žiedą. Telefonai teberodė patvirtinimą apie skiepą.
Komentatoriai vėl ėmė piktintis, kad skleidžiama klaidinanti informacija, net šaipėsi, kad Rusija subankrutuos, jei kiekvienam suleis po mikroschemą.
Be to, jie atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad telefonai visada laikomi prie to paties piršto, bet ir į tai, kad vakcinos „nuskaitymo“ metu rankos beveik nematyti kadre.
Eksperimentuotojas pasiteisino, kad vaizdo kameros negalėjo padėti toliau, nors šiaip į kadrą tilpo ne tik abi rankos, kurias dar galėjo pajudinti į vieną ir kitą pusę, bet ir jis pats.
Panaši melagiena jau buvo
Šie vaizdo įrašai priminė kitus, pastaruoju metu aktyviai skelbtus ir platintus internete. Juose skelbiama, esą mobiliuosiuose telefonuose naudojama bluetooth belaidė technologija leidžia „susisiekti“ su vakcinomis.
Skiepų priešininkų teigimu, ji ne tik leidžia nustatyti, kuris asmuo yra pasiskiepijęs, bet ir parodo vakcinos numerį. Mat kartu tariamai įskiepijama bluetooth technologijos mikroschema.
Tam patvirtinti žmonės ėmė filmuoti ir kitiems rodyti savo mobiliuosius telefonus, kuriuose matyti įvairūs kodai.
Jie neturėtų stebinti tų, kurie bent šiek tiek susipažinę su šia technologija.
Kiekvienas bluetooth irenginys turi vadinamąjį MAC (Media Access Control, Priėjimo prie įrenginio kontrolės) adresą.
Šis 12 skaitmenų kodas identifikuoja įrenginius, kuriuos galima sujungti bluetooth ryšiu.
Tokius kodus turi ne tik telefonai ar kompiuteriai, bet ir žaidimų konsolės, net prie belaidžio interneto galinčios prisijungti skalbyklės.
Jei vienas įrenginys „mato“ kitą, gali būti rodomas šis kodas, įrenginio pavadinimas (pavyzdžiui, telefono modelis – „Huawei P20 Pro“) ar prasmingi žodžiai (pavyzdžiui, „My car“ – „Mano mašina“). Mat įrenginį žmogus paprastai gali pervadinti, kaip nori. Kompanijos „Apple“ ir „Samsung“ detaliai paaiškina, kaip tai padaryti.
Kitaip tariant, mobiliojo telefono pavadinimą galima pakeisti į „AstraZeneca“ ir jį pamatyti kitame telefone su bluetooth funkcija.
Savo telefone nuėjus į bluetooth nustatymus, galima pamatyti ne vieno įrenginio, prie kurio telefonas niekada net nebuvo prisijungęs, kodą. Namie telefonas gali „matyti“ kaimynų, gatvėje ar viešajame transporte – praeivių ar kitų keleivių turimus įrenginius.
Vakcinose nėra mikroschemų
Kad teorija apie vakcinas, pasiekiamas bluetooth ryšiu, yra fantazija, galima įsitikinti pamačius skiepijimo procesą.
Mažiau nei 1 ml preparato suleidžiamas tokiomis plonomis adatomis, kad jomis būtų sunku įskiepyti ir kokį nors įrenginį.
Vakcinose nėra bluetooth mikroschemų. Skiepai nuo COVID-19 sukurti iš įvairių medžiagų.
Mikroschemų, nanodaviklių ar panašių įrenginių, kurie leistų skleisti trumpąsias radijo bangas, jau patvirtintose ir Lietuvoje naudojamose vakcinose nėra.
Kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, „AstraZeneca“ vakcinų sudėtį galima rasti jų charasteristikų santraukose, kurias pateikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Bluetooth yra trumpo nuotolio belaidė technologija, kuri leidžia be laidų perduoti duomenis iš vieno skaitmeninio įrenginio į kitą, pvz., iš telefono ar skaitmeninio fotoaparato į kompiuterį.
Tai yra tarptautinis standartas, jį palaiko tūkstančiai įmonių visame pasaulyje.
-
Sąmokslo teorijų kūrėjai atrado, jog vakcina nuo COVID-19 net „susargdina“ AIDS
-
Melagienų – visiems skoniams: skiepai esą keičia DNR, užkrečia ŽIV, sukelia nevaisingumą
-
Žmonės po skiepų nevirsta magnetais – tam mokslininkai turi paaiškinimą
-
Norėjo išgąsdinti, patyrė fiasko: ne, COVID-19 vakcinos žmonių neįmagnetina
Šios technologijos veikimo principą yra paaiškinę tinklalapiai „Business Insider“ ir „Scientific American“. Ji veikia maždaug 10 metrų diapazone.
Ryšys užmezgamas be laido, o įrenginių nebūtina pastatyti vieno prieš kitą, kaip infraraudonųjų spindulių technologijai.
Norint išsiųsti signalą per bluetooth technologiją, būtina energija, o jai reikia baterijos, kurią reikia kažkaip pakrauti. Tiek įvairios įrangos neįmanoma nepastebimai įskiepyti per ploną adatą.
Nusižiūrėjo nuo švedų?
O štai eksperto iš „Tiktok“ minėtai kitai technologijai – NFC (Near-Field Communication – angl. artimo lauko komunikacijai) – elektros energijos nereikia.
NFC leidžia išmaniesiems telefonams kontaktuoti su kitais įrenginiais, prisijungusiais prie šios technologijos.
Ji gali būti naudojama įvairiose įprastose situacijose: mokant prekybos centre, skaitant papildomą informaciją apie muziejaus eksponatus, net nuskaitant asmens dokumentą su mikroschema.
Yra dar vienas skirtumas, palyginti su bluetooth – atstumas tarp šių įrenginių gali būti iki 10 centimetrų. Naudojant NFC pakanka priartinti įrenginį, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną ar planšetę, prie kito ir susimokėti už pirkinius be papildomų veiksmų.
Aptartuose įrašuose nematyti jokių kitų įrenginių, be išmaniųjų telefonų ir laikrodžio, kurie galėtų naudoti NFC.
Tačiau kitą įrenginį gali atstoti vadinamoji NCF etiketė ar lipdukas, kuriuos galima suprogramuoti pasitelkus specialią programėlę.
Kaip juos naudoti, aprašoma čia. Ir etiketės, ir lipdukai yra per dideli, kad juos būtų galima įskiepyti su plona adata.
Beje, abi technologijos – ir bluetooth, ir NFC – yra tam tikra prasme susijusios su COVID-19. Pavyzdžiui, bluetooth paremtos programėlės, padedančios žmogui sužinoti, ar jis buvo netoli vėliau šia liga susirgusio žmogaus.
Gali būti, kad šituos vaizdo įrašus įkvėpė žinia iš Švedijos. Ji dar pavasario pradžioje paskelbė apie vakcinų NFC sertifikatus – kad gyventojai informaciją apie pasiskiepijimą galės saugoti ne tik mobiliojoje programėlėje, bet ir lipduke, priklijuotame prie paso.
Tą pačią technologiją galima panaudoti sekant vakcinų judėjimą – tiesiog pritvirtinus prie jų pakuočių lipdukus ar etiketes.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
