Iš viso dabar įregistruota 70,7 tūkst. vyresnių nei 50 metų bedarbių. Prieš krizę pagyvenusių bedarbių buvo keturis kartus mažiau, nors tada jie taip pat sudarė labai didelę dalį darbo neturinčių žmonių.
Tokia statistika rodo, kad darbdaviai nei krizės, nei ekonominio pakilimo metu nėra linkę priimti vyresnio amžiaus darbuotojų. Ekonomistai įspėja, kad vėlinant pensinį amžių gali išaugti bedarbių bei neįgaliųjų socialinėms pašalpoms skiriamos išlaidos.
Patrauks ieškoti ligų
„Vyriausybė daro klaidą skaičiuodama, kad pavėlinus pensinį amžių visi tie žmonės, kurie bus jaunesni nei nustatyta riba, dirbs. Tikrai reikia neatmesti to, kad dalis jų taps bedarbiais, dar viena dalis patrauks per gydytojus ieškoti ligų, kad kaip nors gautų neįgalumą“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.
Jis primena, kad su tokiomis bėdomis Lietuva kartą jau buvo susidūrusi, kai 1996 m. pailgino pensinį amžių. „Tuomet neįgaliųjų smarkiai padaugėjo“, – teigia R.Lazutka.
Anot jo, jau dabar darbuotojai vadovaujasi stereotipu esą vyresnio amžiaus žmonės yra prastesni darbuotojai nei jaunesni, todėl, ypač atėjus ekonominiam sunkmečiui, pirmiausia stengiasi atsikratyti tų darbuotojų, kuriems likę kiek daugiau nei penkeri metai iki pensijos ir jiems netaikomas sudėtingesnis atleidimo iš darbo reglamentavimas.
Mažesnė alga diskriminuotų
Dar sudėtingiau vyresnio amžiaus žmonėms rasti naują darbą, todėl jie neretai tampa našta savo artimiesiems, vaikams arba valstybei. Per ekonominį sunkmetį įsidarbina daugiausia 18 proc. vyresnio amžiaus bedarbių.
R.Lazutka sutinka, kad pavėlinus pensinį amžių ši problema gali tapti dar aktualesnė, nes vyresnių darbuotojų darbo rinkoje bus dar daugiau.
Ekonomisto nuomone, Vyriausybė turėtų galvoti, kokias lengvatas galėtų suteikti vyresnio amžiaus darbuotojams, kad palengvintų jų galimybes įsidarbinti ar neprarasti darbo priešpensiniu laikotarpiu
Vyriausybė daro klaidą skaičiuodama, kad pavėlinus pensinį amžių visi tie žmonės, kurie bus jaunesni nei nustatyta riba, dirbs, – įspėja Romas Lazutka.Tiesa, R.Lazutka skeptiškai vertina nuskambėjusį pasiūlymą vyresnio amžiaus žmonėms ir jaunimui mokėti mažesnį minimalų mėnesio atlyginimą. Ekonomistas sutiktų, kad mažesnis darbo užmokestis skatintų darbdavius įdarbinti pagyvenusius žmones, tačiau tuomet iškiltų diskriminacijos problema.
„Jei trisdešimtmetis indų plovėjas už tą patį darbą uždirbtų daugiau nei šešiasdešimtmetis, tikrai kiltų diskriminacijos klausimas“, – įsitikinęs R.Lazutka.
Ministras: bedarbių nebus daugiau
Socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas nesutinka su R.Lazutka, kad vėlinant pensinį amžių padaugės vyresnio amžiaus bedarbių.
„Viešojoje erdvėje vis dažniau atsiranda vis grėsmingesnių perspėjimų, kad Lietuvoje tuoj trūks darbo jėgos, ypač kvalifikuotos. Aš nesiimčiau tiesiogiai sieti pensinio amžiaus ilginimo su pensinio amžiaus bedarbių gausėjimu. Nedarbo ir užimtumo problemų sprendimas yra daug platesnio spektro dalykai, tam bus naudojami Europos Sąjungos fondai“, – sako D.Jankauskas.
Ministras teigia, kad kol kas neplanuojama svarstyti galimybės vyresnio amžiaus žmonėms mokėti mažesnę minimalią algą. Jo nuomone, svarstytinas mažesnės minimalios algos mokėjimas jaunimui, bet ne vyresnio amžiaus darbuotojams.
Pasak jo, artimiausiu metu neketinama didinti reikalaujamo darbo stažo, tačiau ministras neatmeta galimybės, kad tokia idėja gali kilti ateityje. „Per šiuos ir kitus metus atskirais blokais bus rengiama visa socialinės sistemos pertvarka. Šiandien pasakyti, kas bus siūloma per kitus ir dar kitus metus, – per ankstyva“, – teigia ministras.