Ši perėja pastaraisiais metais tapo viena iš ryškiausių iliustracijų dėl visuomenėje kilusių ginčų apie LGBT žmonių teises.
Seimas praėjusį mėnesį nedidele persvara atmetė įstatymą, kuris būtų leidęs sudaryti partnerystę homoseksualiems žmonėms. Įstatymo šalininkai teigia, kad taip būtų sumažinta LGBT žmonių diskriminacija. O kritikai sako, kad taip būtų sumenkinta tradicinė šeimos samprata.
„Pastebime, kad vis uždažinėja trispalve ir neduoda niekam kitam piešti, tai gan liūdna, nes mes norime, kad visi galėtų piešti, kad visi Lietuvoje išsitektų ir tilptų“, – priežastis, kodėl požeminės perėjos siena sostinėje vėl dažoma vaivorykštės spalvomis, 15min sakė menotyrininkė Karolina Rimkutė.
Pirmą kartą K.Rimkutė su draugu šią sieną Vilniuje vaivorykštės spalvomis išmargino kovo 11-ąją.
Kaip ji pasakojo anksčiau, 55 metrų vaivorykštę sumanyta sutapyti ant sienų norinti palaikyti LGBT+ bendruomenės narius.
Tačiau šį meno kūrinį praeiviai galėjo stebėti vos savaitę, paskui ji buvo uždažyta Lietuvos vėliavos spalvomis.
Visiems skirta erdvė
K.Rimkutė kartu su draugais trečiadienį sumanė ant sienos sugrąžinti dalį spalvų.
Ji 15min pasakojo, kad visa siena perdažyta nebus, vaivorykštės spalvos bus įkomponuotos į bendrą piešinį.
Be spalvų, taip pat užrašomi žodžiai „Tyla = mirtis“.
Pasak K.Rimkutės, taip siunčiamas raginimas „nebijoti kalbėtis, sakyti, nebijoti būti tildomiems, nesileisti būti užtildytiems.“
„Pasidėjome baltų dažų, dar vaivorykštės spalvas atkartosim. Tikslo uždažyti trispalvę nėra, tik įsikomponuoti į ją“, – pridūrė ji.
Pasak menotyrininkės, siekiama ne tik pabrėžti LGBT+ teises, bet ir tai, kad ši erdvė priklauso visiems žmonėms.
„Mes nesijaučiam antivalstybininkais, nieko įžeidaus nepiešiam, nerašom. Kaip tik tame trispalvės fone norisi išsireikšti, kad visi mes – Lietuvos dalis, mes irgi esame trispalvėje“, – papildė K.Rimkutė.
Diskusijos dėl LGBT teisių Lietuvoje tęsiasi jau ne vienus metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais joms skiriama ypač daug dėmesio.
Valdantieji savo koalicinėje sutartyje yra numatę siekti įteisinti LGBT žmonių partnerystę. Tokių pataisų šalininkai teigia, kad kartu gyvenančios homoseksualios poros, kurių statusas teisiškai nepripažįstamas, negali pasinaudoti daugybe galimybių, kurios prieinamos sutuoktiniams, pradedant paveldėjimu ir baigiant informacijos teikimu gydymo įstaigose įvykus nelaimei.
Tačiau partnerystės instituto kritikai sako nerimaujantys, kad įstatymas sukurs prielaidas ateityje LGBT žmonių teises plėsti per teismus, kurie jų partnerystę pripažins visateise šeima. Taigi, net ir įsivaikinimo teisė ateityje gali būti įtvirtinta teisėjų kuriama praktika, t. y. jau neatsiklausiant politikų.
