Svajonė – prasmegti skradžiai
Išsiskyrusi dviejų paauglių mama Andžela Jakubauskienė jaučiasi priėjusi liepto galą. „Aš tokia sutrikusi, kad noriu gyva į žemę sulįsti. Tai – mano vienintelė svajonė“, – atsiduso moteris. Nebeapsikentusi nuolatinio sutuoktinio girtavimo ir smurto moteris prieš penkerius metus nusprendė nebegyventi su juo, o pernai birželį teismas oficialiai porą išskyrė. Bet gyvenimas nuo to nepalengvėjo.
Aš tokia sutrikusi, kad noriu gyva į žemę sulįsti. Tai – mano vienintelė svajonė.
Riešutų fasuotoja po dvylika valandų per parą dirbanti vilnietė gauna tūkstančio litų atlyginimą. Iš jo 500 litų sumoka už buto nuomą, dar 200–300 litų – už komunalines paslaugas. Iš to, kas lieka, turi išlaikyti save ir du vaikus.
Vaikų tėvas, buvęs Andželos vyras, alimentų nemoka nė cento, nors teismas įpareigojo jį kiekvienam vaikui kas mėnesį skirti po 400 litų. Taip pat – sumokėti savo atžaloms po 14 800 litų už tai, kad neišlaikė jų, kai šeima jau negyveno kartu. Iš viso vyras jau skolingas apie 40 tūkst. litų.
Bet tai dar ne visos A.Jakubauskienės bėdos. Kai šeima dar buvo darni, vyras pasiėmė 14 tūkst. litų paskolą. Už ją laidavo Andžela. Vyras paskolos negrąžino – įsigijo automobilį, o likusius pinigus pragėrė. Kadangi jis emigravo nežinoma kryptimi, antstoliai šią skolą „užkabino“ buvusiai žmonai.
Pasmerkta už drąsą
Kur į užsienį emigravęs buvęs vyras šiuo metu gyvena, moteris nežino. Vaikams retkarčiais pavyksta tėvą „pagauti“ prisijungusį prie „Skype“ ir pašnekinti, tačiau jis bendrauja nenoriai. Andžela spėja, kad buvęs vyras kažkur dirba nelegaliai.
Paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta – Mažeikiai, todėl, anot moters, jai reikia kreiptis į antstolius šiame mieste. Jeigu jie išrašytų pažymą, kad vaikų tėvas nemoka alimentų, Andžela galėtų prašyti valstybės paramos.
520 Lt – tiek reikėtų sumokėti už antstolių paslaugas, kad alimentų išieškojimo reikalai pajudėtų iš mirties taško. Bet moteriai tokie pinigai – siaubingai dideli. „Aš vaikų pusryčiams neturiu, ką ir kalbėti apie tokią sumą“, – ašarą braukė vienuolikmečio ir penkiolikmečio berniukų mama.
Moteris sausį dalyvavo vienoje TV laidoje, dar anksčiau viename interviu prisipažino, kad vaikų tėvas nemoka alimentų. Andželos teigimu, nors nepažįstami žmonės prieina ir paspaudžia ranką už drąsą, buvusio vyro giminaičiai ją sumaišė su žemėmis. Be to, jos vieša išpažintis labai nepatiko ir tuometiniams darbdaviams.
Lietuva – Anglija – Ispanija
Vilnietė Evelina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su vyru išsiskyrė prieš dvylika metų. Du mažamečiai vaikai liko augti su mama, o tėvą teismas įpareigojo mokėti alimentus.
Prieš dešimtmetį vyras emigravo į Angliją ir metus nemokėjo nė cento. Buvusį sutuoktinį prispaudė skolos, teko parduoti už paskolą įsigytą butą. Už gautus pinigus jis grąžino paskolą ir sumokėjo dalį alimentų.
„Tada jis Anglijoje „prisidirbo“ ir paspruko į Ispaniją. Tai dirbo, tai nedirbo. Galiausiai Ispaniją ištiko krizė“, – pasakojo Evelina.
Nuo praėjusio rugpjūčio vyras alimentų nemoka. Neapsikentusi moteris pradėjo ieškoti teisybės, bet atsimušė į sieną – paaiškėjo, kad išsireikalauti alimentus, jei skolininkas emigruoja, labai sudėtinga.
Moteriai teko prašyti teismo, kad išduotų standartizuotą vykdomojo rašto pažymėjimą. Su pažymėjimu ji kreipėsi į antstolius. Vienas jų šiaip ne taip sutiko padėti. Kiti šio darbo kratėsi, nes Evelinos vyras užsienyje, nebeturi turto, o ar turi darbą – ne visada aišku.
Tik tada, kai kreipiamasi į antstolius, pradedama stebėti, kada tėvas moka alimentus, o kada – ne. Taigi, nors alimentai nemokami seniai, Evelinos situaciją antstolis stebėti pradėjo tik šių metų vasarį.
Patarė iš naujo prisiteisti alimentus
Alimentų negaunantiems vaikams išmoką kas mėnesį skiria Vaikų išlaikymo fondas (VIF). Tokiu atveju alimentų nemokantis žmogus tampa skolingas valstybei ir pinigai iš jo išieškomi arba bent jau bandoma tai padaryti.
Tačiau paaiškėjo, kad Evelinos vaikai išmokų iš fondo gauti negali, nes jos skiriamos tik tuo atveju, kai alimentų dydis yra fiksuotas. Tuo tarpu teismas prieš dvylika metų buvo nutaręs, kad Evelinos vaikų tėvas alimentams turi skirti 33 proc. mėnesinio darbo užmokesčio ir jo priedų sumos. Taigi alimentų suma tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jis uždirba.
Norint gauti išmoką iš VIF, Evelinai buvo patarta antrąkart prisiteisti alimentus. Prieš pusantro mėnesio teisėjui Edvardui Juozėnui, kuris ją ir vyrą išskyrė, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame teisėjas dirba, Evelina išsiuntė elektroninį laišką. Atsakymo laukia iki šiol.
Kreipęsis į šį teismą atsakymo nesulaukė ir savaitraštis „15min“. Tebuvo pasakyta, kad tai – teisinė konsultacija, o jų teismas neteikia.
„Jeigu iš naujo prisiteisčiau alimentus, gaučiau paramą iš fondo. Bet jau nebeturiu jėgų ir laiko iš naujo gilintis, ką turiu padaryti. Nežinau, kaip visa tai Lietuvoje veikia: kaip po dvylikos metų vėl prisiteisti tą patį? Absurdų absurdas“, – krimtosi moteris.
Didžiausia išmoka – 195 litai
VIF Išmokų skyriaus vedėja Regina Dagienė „15min“ patvirtino, kad turi būti nurodytas konkretus alimentų dydis. Kitaip fondas nežinos, kokio dydžio išmokas skirti.
Mokame ne daugiau 195 litų per mėnesį už vaiką. Bet būna, kad skiriame ir 50, ir 70 litų.
„Mokame ne daugiau 195 litų per mėnesį už vaiką. Bet būna, kad skiriame ir 50, ir 70 litų, nes kai kurie tėvai dalį alimentų moka patys, o skirtumą padengiame mes“, – aiškino R.Dagienė.
Evelinos buvęs vyras turėtų mokėti alimentus kiekvienam vaikui, kol jiems sukaks aštuoniolika. Vaikams dabar – šešiolika ir keturiolika. Jų tėvas, kai sugalvoja, moka kiekvienam po 199 litus.
„Po septynių mėnesių pertraukos gavau alimentus už vieną mėnesį. Dabar nežinau – gausiu, negausiu. Tie pinigai tikrai neišgelbėtų mūsų, bet bent užtektų pietums mokykloje ar kokiam būreliui. Mes su vyru draugiškai išsiskyrėme ir po to bendravome, bet jis nemoka alimentų ir aš nieko negaliu padaryti. Pasirodo, paranku emigruoti. Ir niekas tavęs nesuseks“, – atsiduso dviejų paauglių mama.
Skolos – daugiatūkstantinės
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pernai vien Lietuvoje buvo vykdoma 65 488 vaikų išlaikymo išieškojimo bylų. Kiek tokių vykdoma užsienyje, duomenų nėra.
Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės teigimu, nemažai tėvų savo vaikams yra įsiskolinę po 10 tūkst. litų, kai kurie – net po 25 tūkst. litų ir dar daugiau.
VIF per penkerius metus dėl neatsakingo tėvų elgesio jų vaikams yra išmokėjęs beveik 194 mln. litų. Dauguma skolininkų – vyrai, tačiau kartais pasitaiko ir moterų. Būna, kad vaikams alimentų nemoka abu tėvai.
Į užsienį emigravusių skolininkų vis daugėja. Dalis jų, anot D.Petkauskaitės, pradeda mokėti alimentus tik tuomet, kai areštuojamas Lietuvoje likęs jų turtas. Kartais alimentus sumoka Lietuvoje likę giminaičiai, dažniausiai – vaikų seneliai.
Lietuvos antstoliai teismo sprendimus vykdo tik Lietuvos teritorijoje. Jeigu skolininkas gyvena užsienyje, dėl priverstinio išieškojimo reikia kreiptis į atitinkamas užsienio institucijas.
Jeigu vaikų išlaikymas priteistas po 2005-ųjų sausio 21 d. ir skolininkas gyvena Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos teismo sprendimas užsienyje gali būti vykdomas tiesiogiai.
Pradedant išieškojimą, valstybei, į kurią emigravo skolininkas, reikia pateikti nemažai dokumentų ir pažymų. Būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą. O jo dažniausiai ir nežinoma.
Tačiau ir iš Lietuvoje gyvenančių tėvų išsireikalauti nesumokėtų alimentų nelengva. D.Petkauskaitė pasakojo, kad neretai tokius asmenis dangsto net darbdaviai. Pavyzdžiui, antstoliui sužinojus, kur dirba skolininkas, darbovietė staiga nutraukia su juo darbo sutartį. Oficialiai žmogus neturi darbo, gauna pašalpą, o prie to – dar algą „vokeliuose“. Tai antstoliai sužino iš skolininko kaimynų, tačiau, jei darbdavys ir skolininkas dievagojasi, kad nedirba, nieko nepadarysi.
Antstolių rūmų darbuotojos teigimu, įžūliausi būna tie, kuriems iš tiesų pinigų netrūksta. „Vienos gana gerai žinomos įmonės direktorius bei akcininkas ne tik automobilius, bet ir drabužius perka įmonės vardu. Oficialus jo atlyginimas – 600 litų. Skolininkas antstoliui yra atvirai pasakęs, kad įsiskolinimą padengs tada, kai pinigai taps beverčiais“, – pasakojo D.Petkauskaitė.
Geriausias ginklas – viešumas
 |
| Rusija |
„Parduok „Bentley“, sumokėk alimentus“, „Tėti, prisimink mane“, „Sumokėk alimentus, o ne atimk iš jų vaikystę“, „Sumokėk alimentus. Nėra buvusių vaikų“ – tokių ir panašių socialinių reklamų apstu Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane ir kitose šalyse.
2012-ųjų pabaigoje Rusijoje antstoliai savo tinklalapiuose pradėjo skelbti pavardes tų, kurie nemoka alimentų. Ši informacija pradėjo keliauti į spaudą, galiausiai – ir visur kitur.
 |
Reklaminiuose skyduose, skelbimų lentose, ant troleibusų rašomi įvairūs raginimai tėvams sumokėti pinigus, viešinami jų vardai, pavardės, kartais nurodomas ir skolos dydis.
O Baltarusijoje alimentų nemokantiems tėvams gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas arba uždrausta medžioti. Kai kuriems netgi apribojama teisė išvažiuoti iš Baltarusijos.
Teigiama, kad tokie drastiški metodai padeda bent iš dalies pažaboti savo vaikus pamiršusius tėvus.
Prireiks milžiniškos kantrybės
Anot advokato Gintario Trakšelio, tokia situacija, į kurią pateko straipsnyje aprašytos moterys – šiuo metu sparčiai didėjanti teisingumo problema.
„Nelabai šį klausimą padeda spręsti ir Europos Sąjungos teisė bei tarpvalstybiniai susitarimai dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes dažnai būna sunku nustatyti tėvo gyvenamąją vietą, dar sunkiau – jo darbovietę. O nežinant skolininko gyvenamosios vietos, pagal nustatytą procesą neįmanoma gauti ir Europos vykdomojo rašto“, – aiškino advokatas.
Jo teigimu, Evelinos atveju tikslinga kreiptis į teismą dėl vaikų išlaikymo su prašymu pakeisti teismo sprendimu anksčiau nustatytą išmokų dydį. Dažniausiai nustatoma išmoka – ne mažesnė nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo vienam vaikui.
Tuomet tėvas taptų skolininku jau su konkrečia įsiskolinimo suma ir antstolis imtųsi visų priemonių skolai išieškoti, o jas išnaudojus, moteris įgytų teisę gauti finansinę paramą iš VIF. Panašiai reikėtų elgtis ir Andželai, tik jos atveju išmokų suma jau yra fiksuota.
Vaikų motinų laukia nemenkas kantrybės išbandymas su menkomis garantijomis, kad pastangos duos norimą rezultatą.
Jeigu iš antstolio ar kitų informacijos šaltinių būtų gauta įrodymų, kad skolininkas tyčia vengia išlaikyti vaikus, o ne dėl to, kad tikrai neturi pinigų, būtų galima kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir prašyti ištirti, ar tėvo veikoje nėra baudžiamojo nusikaltimo požymių.
Jų radus, atsirastų pagrindas skelbti tokio asmens paiešką. Galima bausmė – viešieji darbai, areštas, laisvės apribojimas arba jos atėmimas iki dvejų metų.
„Tačiau vaikų motinų laukia nemenkas kantrybės išbandymas su menkomis garantijomis, kad pastangos duos norimą rezultatą. Prireiks ir išminties, siekiant įvertinti bei atskirti santuokos nutraukimo, vaikų tėvo mentaliteto pasekmes nuo teisingumo vykdymo problemų“, – situaciją apibendrino G.Trakšelis.
