Neretai savarankiškai dirbantis žmogus net nesusimąsto, kad susirgęs, pavyzdžiui, peršalęs irgi turi teisę gauti išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį.
Kalbiname Saulių Jarmalį, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėją. Jis primena kelis svarbiausius dalykus, kuriuos verta žinoti gyventojams, besiverčiantiems savarankiška veikla, kad jiems priklausančias išmokas jie gautų paprastai ir greitai.
– Kokiomis veiklos savarankiškai besiverčiantys gali pretenduoti į Sodros išmokas?
– Visi tie dirbantieji, kurie vykdo savarankišką veiklą: individualią veiklą pagal pažymą, turi individualią įmonę ar yra mažųjų bendrijų nariai, verčiasi savarankiška žemės ūkio veikla, gali gauti tas pačias išmokas, kaip ir dirbantys samdomą darbą.
Čia išsiskiria tik verslo liudijimų turėtojai. Jie moka mažiau įmokų, todėl yra draudžiami tik privalomuoju sveikatos draudimu bei pensijų socialiniu draudimu ir į kitas išmokas nepretenduoja.
Savarankiškai dirbantys gyventojai tikrai žino, kad turi laiku deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas. Bet įmokas jie moka ne veltui – už sumokėtas įmokas jiems priklauso ir išmokos, kurių dydį lemia sumokėtos įmokos.
Savarankiškai dirbantieji moka sveikatos draudimo įmokas, o tai reiškia, kad gauna nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat jie moka ligos, motinystės ir pensijų socialinio draudimo įmokas, atitinkamai gali gauti išmoką už dienas, kai sirgo, taip pat motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas ir pensiją, kaip ir dirbantys samdomą darbą.
– Neretai žmonės mano, kad kreiptis į gydytoją būtina tik tada, kai suserga samdomą darbą dirbantys.
– Susirgus į gydytoją kreiptis būtina visada, kad saugotumėte savo sveikatą. Gydytojas sergančiajam išrašo elektroninį laikino nedarbingumo pažymėjimą, kuris iškart pasiekia „Sodrą“.
Šis pažymėjimas yra įrodymas, kad žmogus negalėjo dirbti ir dėl to prarado pajamas, o ligos išmoka iš esmės yra draudimo išmoka, iš dalies kompensuojanti tas negautas pajamas.
Jeigu žmogus nesikreiptų į gydytoją, jis ir išmokos gauti negalėtų. Tad pirmas ir svarbiausias dalykas norint gauti išmoką – gydytojo išrašomas nedarbingumo pažymėjimas.
– O ką žmogus turi daryti norėdamas išmoką gautų?
– Išmokos mokamos tiems gyventojams, kurie pateikia atitinkamą prašymą išmokai gauti. „Sodra“ stengiasi, kad gyventojams reikėtų teikti kuo mažiau prašymų ir išmokas būtų galima gauti paprasčiau, todėl užtenka vieną kartą prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir pateikti neterminuotą prašymą. Tuomet išmokos ateityje išmokamos be jokių papildomų prašymų.
Savarankiškai dirbantiems gyventojams taip pat svarbu žinoti, kad jie išmokas – tiek ligos, tiek motinystės – gali gauti tik tuomet kai sumoka socialinio draudimo įmokas, nes būtent pagal įmokas paskaičiuojamas išmokos dydis.
Jeigu, pavyzdžiui, individualios veiklos pažymą turintis gyventojas pajamas deklaruoja tik kartą per metus už praėjusių metų laikotarpį, tai išmoka jam bus skirta po to, kai sumokės įmokas. Jei, tarkime, žmogus turi individualios veiklos pažymą ir suserga šį gruodį. Pajamas už šiuos metus jis turi deklaruoti ir įmokas sumokėti iki kitų metų gegužės. Tuomet, kai jis deklaruos tas pajamas, jam ir bus skirta išmoka.
Tačiau savarankiškai dirbantieji gali įmokas mokėti avansu už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Tuomet išmoka jiems bus skirta iškart, o jeigu kitąmet bus deklaruota dar didesnė suma, išmokėtas dar ir skirtumas. Tai ypač aktualu besilaukiant ir norint gauti motinystės išmoką iškart.
– O kokio dydžio išmokos priklauso savarankiškai dirbantiems?
– Visos „Sodros“ išmokos, tiek dirbantiems samdomą darbą, tiek vykdantiems savarankišką veiklą, priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Įprastai savarankiškai dirbantieji sumoka mažiau įmokų, todėl ir išmokos būna mažesnės.
Pavyzdžiui, su individualios veiklos pažyma dirbantis žmogus įmokas moka nuo pusės pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus. Jeigu jis gauna 1000 eurų per mėnesį, tai įmokas moka nuo 350 eurų. „Sodra“ mokės 80 proc. šių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos įmokos, dydžio išmoką už sirgtas dienas.
Dar vienas pastebėjimas – „Sodra“ išmokas moka tik nuo trečios nedarbingumo dienos. Dirbantiems samdomą darbą už pirmas dvi dienas sumoka darbdavys. Savarankiškai dirbant darbdavio nėra, o išmoka taip pat mokama nuo trečios dienos.
Bet kuriuo atveju tiek ligos, tiek ir, pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmokos turi nustatytą minimalų dydį.
