Kento grafystėje įsikūrusios bendrovės vadovai Darrellas Houghtonas ir Jaqueline Judge kaltinami prekyba žmonėmis ir išnaudojimu.
Dirbti bendrovėje, kuri paukščių fermoms teikia vištų gaudymo paslaugą, šešis vyrus į Didžiąją Britaniją atgabeno bendrovės pasamdytas darbuotojas.
Mes jautėmės įstrigę. Mes jautėmės kaip vergai.
Nukentėjusieji sako, kad atvykę buvo apgyvendinti perpildytame ir nešvariame būste, o bauginimai ir išnaudojimas prasidėjo nuo pat pirmos minutės.
Didžiosios Brtitanijos kovos su prekyba žmonėmis centras 5 lietuvius pripažino prekybos žmonėmis aukomis, dėl šeštojo vis dar sprendžiama.
„Mes jautėmės įstrigę. Mes jautėmės kaip vergai“, – laiką, praleistą dirbant britų porai, prisimena Antanas Galdikas.
Būstuose kentėjo nuo parazitų, valgė žalius kiaušinius
Lietuviai teigia, kad buvo verčiami dirbti nemiegoję, nesiprausę ir dorai nepamaitinti be jokių išeiginių, o už pragarišką darbą mokėti skatikai.
Bendrovėje jie dirbo 2008-2012 metais. Vyrai paukščių fermose gaudė vištas, kurios vėliau buvo vežamos į skerdyklas.
Prišnerkšto būsto ir ant čiužinių miegančių vyrų vaizdas šokiravo.
Laurynui Kelpšai buvo vos 19, kai jis, pamatęs skelbimą, susigundė uždarbiu užsienyje. Prišnerkšto būsto ir ant čiužinių miegančių vyrų vaizdas šokiravo. Tačiau tai buvo tik pradžia, rašo „The Guardian“.
L.Kelpša ir du kiti bylos dalyviai iš Lietuvos leidiniui pasakojo, kad trauktis negalėjo, nes jiems buvo pasakyta, kad yra skolingi už surastą darbą.
Anot lietuvių, gyvenant bendrovės būstuose juos apspito parazitai, o kartais jie pasijusdavo tokie alkani, kad valgydavo žalius kiaušinius.
Tai yra pirma byla istorijoje, kai Didžiosios Britanijos bendrovė kaltinama laikiusi vergus. Teigiama, kad bendrovę valdančiai porai ieškoti darbuotojų padėjo lietuvis Edikas Mankevičius.
Vištų gaudymas – sunkus ir pavojingas darbas
Leidinys pažymi, kad vištų gaudymas – labai sunkus darbas, vienas gaudytojas per valandą sugauna apie 6 tūkst. paukščių. Ir visa tai turi būti daroma tamsoje, stengiantis, kad vištos būtų ramios.
Višta gali įkirsti, užkabinti nagu, apvemti arba apdergti. Tai – sunkus ir pavojingas darbas.
Aš buvau padengtas vištų išmatomis, vėmalais ir purvo bei pūkais.
L.Kelpša pasakojo, kad vos atvykus jam buvo liepta po pusvalandžio ruoštis į darbą. Vaikinas nebuvo apmokytas, darbo drabužių niekas nedavė. Pasirašyti sutartį taip pat niekas nepasiūlė.
„Tai buvo siaubinga. Aš buvau padengtas vištų išmatomis, vėmalais ir purvu bei pūkais. Vištos skrisdavo tiesiai į veidą, visos rankos buvo apdraskytos“, – sakė jis.
Vyrai buvo vežiojami po visą šalį, tačiau jiems mokėjo tik už sugautas vištas, o kelionėje praleistas laikas į darbo užmokestį nebuvo įtrauktas.
Normalaus maisto lietuviai negaudavo, ne visada sutikdavo išleisti į tualetą, vyrai pasakojo kartais turėdavę nusilengvinti automobilyje.
Susilaužei šonkaulius – eik dirbti
Klaipėdiečiai 36 Mindaugas Prokopas ir 60 metų Antanas Galdikas į Didžiąją Britaniją atvyko tais pačiais keliais, kaip ir L.Kelpša. Vos atvykę sužinojo, kad jie skolingi po 350 svarų už įdarbinimą, o už parazitų pilną būstą paprašytą dar 40-50 svarų.
L.Kelpšai vėliau teko pačiam išsikviesti greitąją pagalbą, nes jis suprato, kad nebegali kvėpuoti.
Jų teigimu, alga nebuvo mokama laiku, o kartais atidėliojimai būdavo naudojami kaip bausmė: už išgėrimą ne darbo metu, neišplautą kavos puodelį.
Visi vyrai sakė, jog darbe patyrė sužalojimų, tačiau visais atvejais jiems buvo atsisakyta suteikti pagalbą. L.Kelpša sykį krito ir susilaužė šonkaulius, tačiau E.Mankevičius jam esą pagrasino, kad jeigu neis dirbti, iškart bus iškeldintas.
Po ginčo E.Mankevičius sutiko duoti dvi laisvas dienas, tačiau L.Kelpšai vėliau teko pačiam išsikviesti greitąją pagalbą, nes jis suprato, kad nebegali kvėpuoti.
Nemokėjo kalbos ir nežinojo savo teisių
E.Mankevičius laikė kovinius šunis, kuriuos kartais paleisdavo, o šie apkandžiodavo lietuvius arba sudraskydavo jų lovas.
E.Mankevičius jam trenkė, kai jis norėjo padėti kitiems dviem ant žemės parblokštiems darbuotojams.
L.Kelpša teigia, kad E.Mankevičius jam trenkė, kai jis norėjo padėti kitiems dviem ant žemės parblokštiems darbuotojams.
Tačiau užvis baisiausias buvo psichologinis teroras. Vyrai jautėsi įkalinti – jie nemokėjo kalbos, nežinojo savo teisių, nežinojo į ką krieptis pagalbos, bijojo iškeldinimo ir bedarbystės.
Visa tai baigėsi, kai vieną dieną keli lietuviai nuėjo į Piliečių teisių biurą ir viską papasakojo. Tuomet į britų verslininkų namus įsiveržė policija.
E.Mankevičius dabar yra Lietuvoje. Su juo policija nori pasikalbėti jau trejus metus. Houghtonų pora kaltinimų „The Guardian“ komentuoti nepanoro.
L.Kelpša gyvena Didžiojoje Britanijoje, dirba automobilių plovykloje, turi sužadėtinę. Prokopas bedarbis, Galdikas teigė negalintis dirbti.
