Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad pažeidimus padariusiems asmenims bus surašyti reikalavimai juos panaikinti, o to nepadarius, bus ginamas viešasis interesas per teismą.
„Tai, ką komisija nustatė, tik aisbergo viršūnė“, – tvirtino Kęstutis Trečiokas.
Iš viso darbo grupė patikrino 71 Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos 2013-2016 metais suderintą statinių projektą. Nustatyta 19 tikėtinų pažeidimų Pavilnių parke ir 11 – Verkių. Abiejuose parkuose rasta po vieną nelegalų statinį: Verkių parke, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje, pastatyta pjautinių rąstų pirtis, Pavilnių parke valstybės žemėje – pavėsinė.
Apžiūrėję parkų teritorijas iš oro ir ant žemės aplinkosaugininkai aptiko, kad nesilaikyta draudimų statyti gyvenamųjų namų šlaituose ar greta jų, kai kur sunaikintos reljefo formos (nukasti, sulyginti šlaitai), nesilaikyta Vilniaus bendrojo plano nuostatų, valstybinė žemė naudojama asmeniniams tikslams, neteisėtai užtverta valstybinė žemė ir miškas.
„Pastebėta, kad perkamos nedidelės sodybos, o statomi keturis ar net aštuonis kartus didesni pastatai: didinami pastatų tūriai, užstatymo plotas, statomos mūrinės tvoros“, – vardijo aplinkos ministras.
Darbo grupė atkreipė dėmesį, kad Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Pavilnių regioniniame parke, dviejuose sklypuose įregistruoti 34 vienbučiai gyvenamieji namai. Šios statybos buvo suplanuotos vadovaujantis dviem 2004 ir 2005 metų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais.
„Nagrinėjamu atveju nepaisyta Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, neatsižvelgta į Ribiškių kraštovaizdžio draustinio tikslus. Akivaizdu, kad pasirinktas variantas vienos paskirties pastatus keisti kitos paskirties pastatais; buvo nuspręsta ne likviduoti menkaverčius buvusius sandėlius ir renatūralizuoti teritoriją, o priešingai, bendrajame plane nustatyta galimybė statyti gyvenamųjų namų kvartalus“, – rašoma darbo grupės pažymoje.
Pasak aplinkos ministro, daug pažeidimų padaryta ir vadovaujantis parko direkcijos sudarytomis bendradarbiavimo sutartimis su privačiais asmenimis. Per pastaruosius aštuonerius metus tokių sutarčių buvo 49. Pagal jas, pavyzdžiui, privačios valdos savininkas įpareigojamas savo sąskaita išvalyti greta esančią teritoriją, įrengti ir išlaikyti apšvietimą, išvalyti šalia esančias kūdras ir pan.
Tačiau bevalydamas kūdrą, jis kelissyk ją padidina ar dar dvi, tris iškasa, – pasakojo K.Trečiokas.
„Tačiau bevalydamas kūdrą, jis kelissyk ją padidina ar dar dvi, tris iškasa“, – pasakojo K.Trečiokas.
Taip pat nustatyta atvejų, kai parkuose įsikūrę asmenys užtveria kelius ir paprastiems parko lankytojams negalima patekti prie vandens telkinių.
Taip nutiko ir su buvusia Gulbinių pionierių stovykla. Ten takeliu prie ežero nepavyko prieiti net parlamentarams.
„Tai rekreacinė teritorija, valstybinė žemė išnuomota juridiniam asmeniui. Pagal parko tvarkymo schemą, ten turėtų būti poilsiavietė, prieinama visiems, bet kas iš mūsų turėtų nuvykti, užsiregistruoti poilsiui ir ilsėtis, tačiau de facto yra, kad ten „poilsiauja“ konkretūs asmenys ir 99 metams į priekį. Oficialiai ten yra poilsio zona, tačiau jūs ten neužsiregistruosite, nes visada užimta“, – per spaudos konferenciją sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Ten „poilsiauja“ konkretūs asmenys ir 99 metams į priekį. Oficialiai ten yra poilsio zona, tačiau jūs ten neužsiregistruosite, nes visada užimta.
Minėtuose parkuose fiksuoti ir keli atvejai, kai nelegaliai naudojamasi valstybės mišku: jis užtveriamas, pastatytos tvoros, voljerai.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pranešė, kad jau parengtas projektas ir artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas efektyvus instrumentas kovoti su nelegaliomis tvoromis valstybiniuose miškuose. Planuojama nustatyti 48 eurų baudą per mėnesį už vieno tokios tvoros metrą. Dabar už neteisėtą miško užtvėrimą skiriama 64 eurų bauda per metus.
Aplinkosaugininkai viliasi, kad tokios didelės baudos atgrasys turtingus žmones susimokėti „abonentinį“ mokestį ir laikyti nelegalių tvorą.
Aplinkos ministras teigė, kad visiems pažeidėjams bus surašyti nurodymai panaikinti užtvarus, kad visi parko lankytojai galėtų laisvai patekti į valstybės mišką.
„Kiekvieno objekto savininkas bus supažindintas, jam pateikti nurodymai, reikalavimai, ką jis turi padaryti, kad pašalintų tuos trūkumus. Tikimės, kad dalis tų trūkumų tikrai bus geranoriškai pašalinta, o kita pusė, jeigu nebus, nieko kito nelieka, mes tikrai ginsime viešąjį interesą“, – per spaudos konferenciją tvirtino K.Trečiokas.
Kadangi dalis minėtų pažeidimų padaryta gavus atsakingų pareigūnų palaiminimą, Aplinkos ministerija planuoja kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, kad šis įvertintų sostinės savivaldybės pareigūnų veiksmus ir taikytų jiems atsakomybę.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turėtų peržiūrėti nuo 2013 metų išduotus leidimus statyboms Pavilnių ir Verkių parkuose, kai statybos dar nepradėtos. Vilniaus miškų urėdijai ir miesto savivaldybei siūloma imtis priemonių pašalinti neteisėtas tvoras valstybiniame miške.
Pasak aplinkos ministro, darbo grupė svarstė, bet nedrįso pasiūlyti, kad tokie parkai, kaip Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, kaip saugoma teritorija turėtų būti ministerijos dispozicijoje, o ne savivaldybės.
Perduoti šiuos parkus tvarkyti ministerijai yra pasiūlęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Jo nariai lankęsi minėtuose parkuose teigė, kad šios saugomos teritorijos virsta turtintų žmonių gyvenamaisiais kvartalais, kai statomi didesni, aukštesni pastatai nei galima, užtveriami privažiavimo, priėjimo keliai prie vandens telkinių, savo reikmėms užtveriama valstybės žemė.