„Šalia parko direkcijos pastato turime sovietmečio laikų palikimą – tris šiltnamius su buvusia katiline ir jungiamuoju koridoriumi. Privatizavus katilinę ir koridorių, savininkai bandė susiformuoti sklypą. Savaime suprantama, nesutikome, nes čia kultūros vertybės teritorija“, – ketvirtadienį žiniasklaidai pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė.
Katilinė virsta namu
„Tada perpardavė kitiems, jie veikia dar kitaip. Toje pačioje katilinėje baigiamas įsirengti galimai gyvenamasis namas – įstatyti langai, durys, sutvarkytas stogas. Randame dokumentus, kad buvo kreiptasi į tolimesnes institucijas dėl sklypo formavimo, apeinant parko direkciją“, – pridūrė ji.
Direkcijos vadovybė siekia, kad katilinė ir aplink esantys kiti ūkinės paskirties pastatai būtų nugriauti – parko direktorė juos apibūdina kaip vertės neturinčius „sovietmečio svetimkūnius“.
„Mes siekiame šito komplekso, sovietmečio laikų palikimo, nugriovimo. Siekiame, kad būtų atkurta kultūros vertybės teritorija. Tačiau bėda yra ta, kad dalis šito sovietmečio palikimo jau yra privati nuosavybė. (…) Savininkas jau imasi veiksmų, kad šioje vietoje būtų suformuotas sklypas. Tada šitoje vietoje jis galėtų ne katilinėje įsirengti galimai gyvenamą būstą, o vystyti objektą visai kitokiu statusu“, – sako Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė.
Pasak direktorės, šiuo metu Vilniaus savivaldybėje yra baigiamas rengti Verkių dvaro detalusis planas. Tikimasi, kad jis atsakys į visus klausimus – ar teritorijos statusas bus pakeistas ir joje bus leista įrengti gyvenamosios paskirties patalpas, ar plane kaip tik bus numatyta, kad statiniai turi būti nugriauti.
„Nesutikome ir nesutiksime su tokių objektų vystymu kultūros vertybės teritorijoje. Vietoje šiltnamių turi augti krūmai, medžiai, kaip buvo dvaro laikais ir kaip kultūros vertybės teritorijoje turi būti. Neturime toleruoti svetimkūnių. Kultūros paveldo teritorija turi būti atkurta“, – sako V.Petiukonienė.
Direktorė pažymi, kad parkų direkcija įvairius pažeidimus – tiek statybų, tiek aplinkos apsaugos – fiksuoja dažnai.
Tačiau direkcijos darbuotojai neturi valstybės pareigūnų statuso, todėl pastebėję pažeidimus patys nieko padaryti negali: gali tik perduoti informaciją atitinkamoms institucijoms.
Per penkerius metus, sako V.Petiukonienė, direkcija į institucijas, tokias kaip Statybų inspekcija ar Aplinkos apsaugos inspekcija, kreipėsi daugiau negu 100 kartų, perdavė joms 91 adresą, kuriuose galimai daromi pažeidimai.
Direktorė atkreipia dėmesį, kad apie kai kurias ilgalaikes grėsmes parko teritorijoms visuomenė ir specialistai vis dar nežino. Pasitaiko situacijų, kuomet nekilnojamojo turto vystytojai įvardija tam tikras teritorijas kaip mokslinės ar rekreacinės paskirties, bet iš tiesų stato gyvenamuosius namus.
Kas iškils vietoj gėlynų?
Kaip pavyzdį ji pateikė 14 hektarų teritoriją Pavilnių regioniniame parke, kur anksčiau veikė lauko gėlininkystės bandymų stotis, kuri dabar privatizuota.
„Teritoriją įsigijo nekilnojamojo turto vystytojai. Aš manau, visiems savaime suprantama, kad jie įsigijo ne tam, kad ten gėlytes augintų. Jų visos vizijos ir visi planai ir netgi gražūs piešiniai pasakų pavidale yra susiję su tų teritorijų užstatymu gyvenamaisiais namais, tik labai gražiai įvardijant. Tarkim, jie sako, kad lauko gėlininkystės ūkiui reikia statyti laboratorijas, prekybos paviljonus, modernizuotą šiltnamį – daugiau kaip 10 pastatų, reikalingų gėlininkystei vystyti. Seka pasakas“, – kalba V.Petiukonienė.
Gulbinai: V.Petiukonienė 2011 m. ir 2016 m. kalba lyg du skirtingi žmonės
Kitas jos pateiktas pavyzdys – buvusi Gulbinų pionierių stovykla. Jos naujieji savininkai parengė detalųjį planą, kaip įrengs rekreacinę teritoriją ir poilsio statinių kompleksą.
Tačiau iš tikrųjų čia iškilo gyvenamieji namai, kuriuose įsikūrė turtingi verslininkai. Šį iš valstybės poilsio infrastruktūros statybai išsinuomotoje žemėje iškilusį prabangų kvartalą, pro kurio tvoras negali prasibrauti net Seimo nariai, pastatė jau iširusi garsi verslo grupė „Hermis Capital“, o statybas prižiūrėjo grupės vadovas Nerijus Dagilis, nuolat tikinęs, kad statomi ne gyvenamieji, o poilsio namai.
„Realybėje, aš manau, niekas neabejoja, kad ten yra gyvenamieji namai. Bet dokumentuose absoliučiai viskas gerai. Tokia mūsų gyvenimo realybė“, – sako V.Petiukonienė.
Tačiau 2011 m., kai 15min rašė, jog buvusioje Gulbinų stovykloje kylantys namai neprimena poilsio infrastruktūros, V.Petiukonienė kalbėjo visai kitaip.
Tuomet V.Petiukonienė prisiminė, kad privatizavus sklypą jis keliavo iš vienų savininkų kitiems, buvo pradėtas rengti detalusis planas, kuris naujai įsigijusiems teritoriją asmenims jau netiko. 2011 m. direktorės tvirtinimu, buvo itin atidžiai sekama, kad niekas nesugalvotų net pabandyti staiga pakeisti žemės paskirties iš rekreacinės į gyvenamąją ir koreguoti statybų leidimą.
„Visi dokumentai, projektai rodo, kad tai bus bendro naudojimo poilsio vieta. Techniniame projekte yra tiksliai nurodyta, kur bus administracinės patalpos, kur kambariai ir net tualetai juose. Aš negaliu garantuoti, kad ten kas penkias dienas lankysis vis kiti žmonės, bet objektas bus skirtas poilsiui“, – 2011 m. kalbėjo V.Petiukonienė.
Direktorės tuomet negąsdino tai, kad poilsiavietė bus prabangi. „Kodėl mes turime orientuotis į minimalizmą tokioje prestižinėje vietoje? Juk yra įvairių žmonių, vieni mėgsta kaimo turizmą ir sodybas, kitiems labiau patinka komfortiškas poilsis ant ežero kranto čia pat Vilniuje“, – svarstė direkcijos vadovė.
Tačiau ji užtikrino, kad direkcija ir kitos kontroliuojančios institucijos iki galo seks, kad šios teritorijos paskirtis nepasikeistų ir pastačius statinius.
„Galime pamodeliuoti situaciją, kad kažkas po šita vėliava pabandytų pasistatyti gyvenamąjį namą. Bet jis negalėtų to namo nei įregistruoti, nei teisiškai jame gyventi. Be to, mokesčiai rekreaciniams objektams ir gyvenamiesiems pastatams iš esmės skiriasi. Man atrodo, kad taip pasikeisti situacijai nėra šansų, tas kvartalas tikrai ne gyvenamųjų namų“, – sakė V.Petiukonienė. Dabar ji pripažįsta nebeturinti abejonių, kad ten iškilo gyvenamieji namai.
