Miesto valdžios, uosto, kultūros įstaigų, turizmo sektoriaus atstovai pripažino, kad artimiausiu metu svarbiausia bus išgyventi ir bandyti suktis su mažesnėmis pinigų sumomis. Astrologai taip pat prognozuoja ypač sunkius metus ar netgi didėsiantį savižudybių skaičių.
Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės teigimu, šiemet vieni svarbiausių miesto projektų – tolesnis piliavietės vystymas bei universaliosios arenos statybos. „Gavome jiems Nacionalių objektų statusus, todėl natūralu, kad su šiais projektais judėsime į priekį“, – sakė vicemerė. Šiemet iš savivaldybės biudžeto numatyta skirti 5 mln. Lt arenos projektui. Šio objekto statybas ketinama pradėti jau vasarą. Anot J.Simonavičiūtės, šie metai statyboms bus net palankūs, nes krito ir medžiagų, ir darbų kaina.
Astrologai taip pat prognozuoja ypač sunkius metus ar netgi didėsiantį savižudybių skaičių.
Šiais metais toliau bus vystomi planai ir dėl termofikacinės elektrinės atsiradimo Klaipėdoje.
„Kaip ir visoje šalyje, taip ir uostamiestyje laukia diržų susiveržimo metas, tačiau nėra taip, kad bankrutuosime. Tiesa, taupyti reikės. Savivaldybėje yra sudarytas prieškrizinis komitetas, kuris analizuoja, kaip subalansuoti biudžetą. Reikės atsisakyti kai kurių funkcijų, kurios nėra savivaldybės priedermė“, - aiškino J.Simonavičiūtė.
Miesto kultūriniame gyvenime šiemet laukia du pagrindiniai grandioziniai renginiai - Europos tautų kultūrų festivalis „Europiada“ bei pasaulinė didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships‘ Races“. Abu vyks liepos mėnesį ir bus skiriami Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.
Atsakingos užduotys
„Tai mūsų pagrindiniai, daugiausiai darbo ir pastangų reikalaujantys šiemetiniai renginiai“, - teigė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė. Šiemetinė Jūros šventė taps regatos renginiu. „Nežinome, kiek gausi bus Jūros šventės programa. Tai priklausys nuo to, kiek pinigų skirs rėmėjai, tačiau prognozės neaiškios dėl ekonominių nesėkmių. Tačiau regata ir bus tikroji Jūros šventė. Per jubiliejinę penkiasdešimtąją Jūros šventę grįšime prie pamatinės jos idėjos – jūrinių tradicijų puoselėjimo“, – mano G.Giedraitytė.
Nežinome, kiek gausi bus Jūros šventės programa. Tai priklausys nuo to, kiek pinigų skirs rėmėjai, tačiau prognozės neaiškios dėl ekonominių nesėkmių, sakė J.Simonavičiūtė
„The Tall Ships‘ Races“ regata vienu iš pagrindinių ir didžiausių darbų taps ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui. Kaip teigė centro vadovė Romena Savickienė, šiemet taip pat tikimasi sulaukti dažniau užsukančių kruizinių laivų. Jau dabar reisų sąrašas yra ilgesnis už praėjusių metų.
„Dabar svarbiausia – išgyventi. Tikimės, kad mūsų biudžetas nesumažės ir turėsime pinigų leidybai, kokybiškam turistų priėmimui. Tačiau išlaidas turėsime mažinti. Turėsime mažiau tarptautinių turistinių parodų“, – pasakojo R.Savickienė.
Atsargios prognozės
Klaipėdos uosto ateities planai kol kas braižomi atsargiai. Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas, daug kas priklausys nuo didžiulio paketo įstatymų pakeitimų. „Kai kurie pakeitimai gali smarkiai pakeisti mūsų biudžetą. Žinoma, baigsime pradėtus darbus. Statysime ir rekonstruosime krantines, baigiami gilinimo darbai Malkų įlankoje. Iš europinių pinigų bus plėtojami Keleivių ir krovinių terminalas, Šventosios uostas. Taip pat jau turime Perkėlos gatvės techninius projektus“, – dėstė A.Kamarauskas.
Pernai į uostą investuota daugiau kaiop 160 milijonų litų, dar apie 20 milijonų litų buvo skirta infrastruktūros išlaikymui – valymo darbams, krantinių remontui. „Šiemetinis biudžetas priklausys nuo valstybės politikos, kaip bus prognozuojama krova. Pernai turėjome rekordinę krovą. Tačiau šiemet pačios krovos kompanijos prognozuoja, kad krovos apimtys gali mažėti. Tokiu atveju ir mūsų pajamos sumažės“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai A.Kamarauskas.
Pranašauja depresiją
Klaipėdietė astrologė Violeta Liaugminienė teigė, kad šiemetinės prognozės Lietuvai labai liūdnos. Anot jos, ekonomika taps silpniausia grandimi. Sunkmetis ypač pasijus pavasarį, vasaros pabaigoje bei rudenį. „Tačiau naujieji metai neša ir naujas galimybes, permainas. Ypač sėkmingi jie bus kūrybingiems, intelektualiems žmonėms, kurie nebijo sugalvoti kažką originalaus. Tačiau metai bus nepalankūs verslininkams, statybininkams, politikams, valdininkams. Baisu sakyti, tačiau laukia labai sunkus laikotarpis. Mūsų tauta ir šiaip linkusi pernelyg blogai galvoti. O dabar, per ypatingą sunkmetį, gali atsitikti ir taip, jog padaugės savižudybių. Depresija daugumai bus rimta problema“, - prognozavo astrologė, pasak kurios, pakilimo galima tikėtis maždaug po dvejų metų.
