2016 10 28

Verslą palikęs Justas Džiugelis į Seimą ateina spręsti bėdos, kuri svarbi visai Lietuvai

Kitą mėnesį parlamentaro priesaiką duosiantis verslininkas Justas Džiugelis ekonomikos klausimus žada palikti kitiems. Prie vežimėlio prikaustyto neįgalaus parlamentaro pagrindinis tikslas pasiekti, kad valstybė neįgaliaisiais pasirūpintų taip, jog šie galėtų gyventi oriai ir nesijaustų našta artimiesiems.
Justas Džiugelis
Justas Džiugelis

Nuo 2009 metų IT įrangos didmeninę prekybą plėtojančios bendrovės „ETS LT“ įkūrėjas, ir savininkas J.Džiugelis trečiadienį atsisakė vadovo pareigų, paliko ir paties įsteigtą viešąją įstaigą „Baltijos ugdymo centras“.

Su „valstiečiais“ į Seimą patekęs 29-erių vyras yra nepartinis ir interviu 15min teigė nedarantis tragedijos iš to, kad jo ir partijos nuomonės gali išsiskirti.

– Kodėl sėkmės lydimas verslininkas nusprendė kandidatuoti į Seimą?

– Jau prieš trejus metus pradėjau dirbti nevyriausybiniame sektoriuje ir ypač – su neįgaliųjų integracijos projektais. Aš supratau, kad bėda, kurią sprendžiu, yra svarbi visoje Lietuvoje. Be politinės valios sudėtinga ją išspręsti.

Labai stipriai ketinu atstovauti žmonėms, turintiems negalią, taip pat tiems žmonėms, kurie prižiūri žmones su negalia.

Tam, kad galėčiau pradėti darbus, turiu pirma duoti priesaiką, bet jau esu numatęs komitetus, kuriuose galėčiau dirbti, prioriteto tvarka tai – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir Sveikatos apsaugos komitetai. Greičiausiai dirbsiu Socialinės apsaugos ir darbo komitete. Man svarbūs klausimai, reikalaujantys ypatingo socialinio jautrumo ir jie turi būti pradėti spręsti žmonių, kurie patys yra su tuo susidūrę.

Socialinė politika turėtų būti svarbi kiekvienam, bet socialinio jautrumo, kaip parodė praktika, šiek tiek trūksta politikams – galbūt dėl neišmanymo ar nenoro susivokti. Labai stipriai ketinu atstovauti žmonėms, turintiems negalią, taip pat tiems žmonėms, kurie prižiūri žmones su negalia. Man svarbūs ne tik judėjimo negalią turintys žmonės. Neįgalusis turi teisę pasirinkti ir nebūti našta artimajam, jis turi turėti tokias valstybės sukurtas sąlygas, kurios leistų oriai gyventi.

VIDEO: Justo Džiugelio šuolis parašiutu

– Jūs taip pat išmanote verslą ir galėtumėte pasiūlyti savo žinias ir šioje srityje, ar ją ketinate palikti kitiems?

– Noriu išvengti interpretacijų, kad einu į Seimą vedamas asmeninių interesų. Apie tokius finansinius interesus negali būti kalbos. Man gana sėkmingai sekėsi daryti verslą iki šiol, o į Seimą ėjau norėdamas sukurti visuotinį gėrį.

Todėl nesirinkau ekonominės ar kitų su verslu susijusių krypčių, kad nebūčiau laikomas asmeninės naudos ieškotoju.

– Ką darysite su savo verslu? Juk negalėsite eiti jokių pareigų savo bendrovėje?

– Nuo trečiadienio esu atleistas iš pareigų pagrindinėje darbovietėje, o nuo praėjusios savaitės išėjau iš pareigų viešojoje įstaigoje, kuriai vadovavau.

Viešoji įstaiga turės naują vadovą, o verslo akcininku lieku. Netrukus pasikeis direktorius ir ta veikla sklandžiai vyks be manęs.

– Kodėl pasirinkote „valstiečius“, kuo ši partija jus patraukė?

– Sutapo mano ir partijos požiūris į prioritetus, kuriuos reikėtų įgyvendinti. Po ilgo laiko versle man patinka žmonės, kurie tęsi tai, ką prisižadėję, ir nevynioja žodžio į vatą. Jei nuspręsta kažką padaryti, tai tuo keliu ir einama. Man atrodo, kad ši politinė jėga dabar sulaukė ypač didelės kritikos iš oponentų, nes tai – visiškai kitas vėjas, kuris gali pakeisti prieš tai buvusią sistemą ir realiai pakeisti požiūrį į pačią valdžią.

Ne kartą partijos lyderiai akcentavo, o ir aš pats manau, kad valdžia renkama žmonių tam, kad tarnautų, o ne valdytų. Man labai svarbu, kokia yra tikroji Lietuva, nežiūrint pro Seimo kabineto langą ar per televizorių. Valdžia turėtų būti arčiau žmogaus.

– Tačiau jūs nesate partijos narys. Jeigu taip žavitės šia politine jėga, kodėl į ją neįstojote?

– Nes aš nenoriu būti suvaržytas. Iš anksčiau turiu nuostatą, kad jei tampi partijos nariu, turi ir būti partijos „žmogeliuku“, kuris pagal nurodymą kelia ranką arba nekelia. Turiu ne visai sveikus raumenis, bet kietą stuburą, kad galėčiau atstovauti savo rinkėjų interesams, ir ne visuomet mano asmeninė pozicija gali sutapti su partijos pozicija – tai yra normalu. Todėl pasirinkau būti nepartiniu, kad galėčiau drąsiai kalbėti tai, kas man yra svarbu, ir nebijoti kalbėti.

– Šiuo metu svarstoma, kad Ramūnui Karbauskiui bus sunku suvaldyti tokią didelę frakciją Seime, kurios dalis – nepartiniai žmonės. Jūs būsite iš tų sunkiau valdomų?

– Nemanau, kad bus sunkiau mane suvaldyti, nes su pačiu Ramūnu mes pakankamai gerai sutariame ir matome bendrus tikslus būtent tose srityse, kurios man rūpi. Tikslai sutampa, todėl nemanau, kad turėtų būti kažkokių didelių pasipriešinimų arba mane reikėtų valdyti.

Aliaus Koroliovo nuotr./Justas Džiugelis – neįgaliojo šuolis parašiutu
Aliaus Koroliovo nuotr./Justas Džiugelis – neįgaliojo šuolis parašiutu

Prieš priimdamas sprendimą kandidatuoti su LVŽS, aš susipažinau ir su partijos programa, kuri buvo tuo metu rengiama. Man pasirodė, jog mums pakeliui. Tuo labiau, buvo išgirsti mano pastebėjimai. Tai reiškia, kad galima susitarti.

– Ar jums partijos vadovybė nesiūlė aukšto posto, pavyzdžiui, ministro?

– Visų pirma tai nėra mano siekiamybė, ir kalbų, be abejo, tokių nebuvo. Nes postų dalijimasis gali būti tik tuomet, kai suformuota koalicija. Kol kas jos nėra ir didžiulę psichologinę krizę išgyvena kai kurie oponentai, nes buvo pripratę daryti kitaip. Vadovaujantis tvarka ir sąžiningumu, pirmiausiai reikia nuspręsti, ar yra pakeliui su partneriais, o tik tada dalintis kažkokius postus ir kėdes.

– Su kuo jums asmeniškai būtų geriau dirbti – konservatoriais ar socialdemokratais?

Justo Džiugelio nuotr./Vytautas Matuzas ir Justas Džiugelis
Justo Džiugelio nuotr./Vytautas Matuzas ir Justas Džiugelis tapo šauliais.

– Su gerais žmonėmis. Sąžiningais. Manau, kad socialinė politika vienai ir kitai partijai turėtų būti ypač svarbi, nes gėrio kūrimas yra pagrindinė politiko užduotis. Socialinėje politikoje visų interesai turėtų būti vienodi – sukurti sąlygas oriai gyventi socialiai pažeidžiamoms grupėms.

– Tuomet išduokite, už ką balsavote per prieš ketverius metus įvykusius Seimo rinkimus?

– Balsavau už liberalus. Tada tai buvo politinė jėga, kuri mane per viešuosius kanalus buvo įtikinusi, kad ja galima pasitikėti.

– Girdėjau, kad metėte rūkyti. Kodėl? Kad pritaptumėte prie sveikuolių, su kuriais dirbsite vienoje frakcijoje?

Ir su Ramūnu besišnekučiuojant pasakiau, na, Ramūnai, jei į Seimą pateksiu, tai mesiu rūkyti.

– Ne, jokiais būdais. Rūkiau iki šiol – nežinau, ar čia būtina tokią asmeninę informaciją skelbti, bet daviau pažadą štabo žmonėms, kad jei tapsiu Seimo nariu, neberūkysiu. Ir su Ramūnu besišnekučiuojant pasakiau, na, Ramūnai, jei į Seimą pateksiu, tai mesiu rūkyti.

Nuo 23 dienos neberūkau. Nėra sunku, aišku, kartais norisi ryte ar vakare prieš miegą, nes įpročiai tokie, o juos pakeisti sunku. Nesu nervingas, manau, toks ir nebūsiu.

– Kokia jūsų nuomonė apie partijos planuojamas priemones prieš alkoholio prieinamumą ir alkoholio prekybos monopolį?

– Kaip vartotojo manęs tai labai nepaveiktų. Aš ir dabar alkoholį paprastai perku specializuotose parduotuvėse, ne prekybos centruose. Pritarčiau tam įstatymui, nes mes neišradinėjame dviračio, tai yra smarkiai pažengusių valstybių geroji praktika, kaip optimizuoti mokesčius.

Tai bus realus poveikis tiems žmonėms, kurie vartoja šiek tiek per daug alkoholio. Ne paslaptis, kad pas mus vartojama labai daug, ir tai realiai turėtų paveikti vartojimą. Puikiai suprantu reakciją viešojoje erdvėje – pramonė yra didžiulė, dideli pinigai prekybininkams. Kalbant apie tautos išlikimą, tai būtų pats optimaliausias sprendimas. Reikia šviesti žmones ir kalbėti apie to naudą, kad žmonės galvotų plačiau, o ne tik apie tai, jog yra ribojami.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis