„Koks čia sprendimas? Mes įsigijom namelius prieš 15 metų. Tvarkom popierius, tai siuntinėja tik. Nei mums leidžia susitvarkyti, nei ką daryt, patys vilkina. Patys puikiai žino situaciją. Nori sklypų pasidaryt ir tiek, nebus tušti tie sklypai.
Kam jiems išvis ten ko reikia? Šventoji tos Palangos išvis pamiršta. Per Naujus metus pakabina ant eglutės žaisliukus Palangoje, o kitąmet tie patys jau Šventojoje. Tvarkomės dešimtis metų, tai siuntinėja vieni nuo kitų – tai pas žemėtvarką, tai į savivaldybę. Ten niekas beveik neturi žemės, neleidžia susitvarkyt, pasakyta, kad niekam jos neduotų, – kalbėjo Šventojoje namelius nuomojantis prisistatyti nenorėjęs vyras. – Kokios tos siūlomos kompensacijos? Malkų krūva išeitų. Neprašau žemės už dyką, noriu įsigyti už rinkos kainą. Juokinga. Kas norės, kad prie jūros namuką kompensuotų? Sakys: „Eik, esi laisvas, mes tau sumokėsim.“ O kas įvertins, kad važinėjai, 20 metų tvarkei?“
Kokios tos siūlomos kompensacijos? Malkų krūva išeitų.
Nameliai stovi ant valstybės žemės
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šį klausimą dėl namelių Šventojoje kompensavimo ir pašalinimo pasiūlė įtraukti į Vyriausybės darbotvarkę.
„Įgyvendinant Pajūrio juostos įstatymą, norime, kad zona, skirta visuomenės poreikiams, tokia ir išliktų. Dabar toje zonoje nuosavybės teisės kaip ir nėra, yra nameliai žmonių, o žemė yra valstybės, ginčas turi būti išspręstas“, – BNS sakė ministras.
Ministerijos duomenimis, nekilnojamojo turto registre įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai, esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje. Kadangi minėtose teritorijose statybos negalimos, ten draudžiama nuolat ir laikinai gyventi, anot Aplinkos ministerijos, turi nelikti ir statinių. Pagal įstatymą, paimant turtą visuomenės poreikiams, už jį turi būti atlyginta.
Anot Aplinkos ministerijos, teisiškai registruotų pastatų vidutinės rinkos vertės svyruoja nuo 4030 iki 12,2 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso tam procesui reikės apie 2 mln. eurų.
Daugeliu atvejų Šventojoje stovintys nameliai stūkso ant valstybinės žemės, šeimininkui priklauso tik pats namukas. Išgirdęs siūlomus kompensacijos dydžius, verslininkas siūlė patiems pabandyti už tokią kainą įsigyti Šventojoje namuką.
„Niekaip nenusipirkčiau. Eikit ir nusipirkit už tokią kainą namelį“, – kalbėjo vyriškis.
Kitoje vietoje, atokiau pajūrio juostos, namukus nuomojantis verslininkas antrino, jog ministerijos idėja yra gera.
„Aš visiškai pritariu. Ten apleisti nameliai. Pats išvalyčiau, bet aš negaliu kalbėti iš tų pozicijų, mano nameliai yra giliau. Pirmiausia ten namukai seni, antras dalykas – ne vieta. Prie pat kopų yra pušynas, ten turėtų būt tarsi gamtos kampelis, parkelis, suoliukai. Žmonėms nepatogu ir poilsiautojams nemalonu, nes pro juos prie jūros eina. Aš abiem rankom už, kad išgriautų, ir reikalavimai tokie, ir teršia aplinką“, – sakė pašnekovas.
Nori sukurti erdvę poilsiui
Pasak aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, Vyriausybei siūlomo sprendimo tikslas – šioje pajūrio juostoje, kurios turime ir taip labai mažai, atkurti gamtinę aplinką ir sudaryti sąlygas visuomenei ilsėtis neurbanizuotoje teritorijoje.
Todėl, vadovaujantis visuomenės interesais, siūloma paimti Šventosios poilsio namelius, esančius Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinio miško teritorijoje už pajūrio juostos ribų, visuomenės poreikiams už juos atlyginant.
Jeigu šiam pasiūlymui bus pritarta, Vyriausybė pavestų Aplinkos ministerijai organizuoti ir užtikrinti, kad būtų parengti reikiami dokumentai ir atlikti būtini veiksmai Šventosios poilsio namelių paėmimui visuomenės poreikiams iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Nameliai turi būti pašalinti
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis sako, jog dar buvusi valstybinė įmonė „Kretingos miškų urėdija“ ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl galimai neteisėtai formuojamų, valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose, žemės sklypų.
„Apie šią situaciją buvo informuotos Aplinkos ministerija ir prokuratūra, tačiau konkrečių sprendimų šiuo klausimu nebuvo. Apie 2015-2016 m. Aplinkos ministerija buvo pavedusi Valstybinei miškų tarnybai inventorizuoti visus namelius esančius Palangos miesto teritorijoje ir patenkančius į valstybinės reikšmės miškams priskirtus plotus. Valstybinių miškų urėdija yra tos pozicijos, kad namelių klausimas turi būti pagaliau išspręstas – jie turi būti pašalinti iš valstybinės reikšmės miškams priskirtos teritorijos“, – sakė vadovas.
Problemą kėlė prieš dešimtmetį
Palangos miesto savivaldybė palaiko Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės poziciją ryžtingai spręsti Šventojoje, valstybiniame miške ir pajūrio juostos teritorijoje, stovinčių medinių poilsio namukų klausimą. Savivaldybės nuomone, valstybiniai miškai ir pajūrio juostos teritorija atlaisvinta turėjo būti jau seniai, tad gerai, kad šią problemą imamasi spręsti valstybiniu lygmeniu.
Klausimą, kad valstybiniame miške ir pajūrio juostoje šių statinių neturėtų būti, Palangos miesto savivaldybė sako kelianti jau nuo 2011 metų – parašytas ne vienas raštas atsakingoms institucijoms, Nacionalinei žemės tarnybai bei Valstybinei miškų urėdijai, kad būtų imtasi priemonių ir atsakingos institucijos susitvarkytų savo valdomas teritorijas.
„Nesutikdama suteikti adresų neįregistruotiems nameliams, Palangos miesto savivaldybė bylinėjosi teismuose, ir neskundžiama nutartimi yra suformuota teismų praktika – Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad Palangos miesto savivaldybė yra teisi, nesutikdama suteikti adresų nameliams, kurie nebuvo įregistruoti.
Problema yra ne tik tai, kad dar sovietmečiu statyti, apleisti poilsio namukai nepuošia Šventosios. Jei problemos nespręsime dabar, ateityje šių vasarnamių vietoje gali atsirasti vilos, kadangi, jei statiniai yra įregistruoti, jų savininkai turi teisę kreiptis į savivaldybę ir prašyti suteikti statiniams adresus bei suformuoti žemės sklypus, ir teisinių priemonių to nedaryti nebus. Todėl, siekiant apsaugoti ateities kartas nuo pajūrio juostos bei valstybinių miškų užstatymo, jau dabar reikia skubiai ginti viešąjį interesą.
Šventoji yra labai gražus ir unikalus kampelis. Pajūrio turime labai mažai, ir niekas nenori, kad pajūrio juostoje ar valstybiniuose miškuose atsirastų vilos. Nugriovus medinius sovietmečio reliktus – poilsio namelius – bus atlaisvinti pušynai, ir visuomenė galės džiaugtis gražiomis rekreacinėmis erdvėmis“, – sako Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Siūlo neskubėti
Ministrų kabinetas trečiadienį kol kas atidėjo sprendimą visuomenės poreikiams perimti Šventosios poilsio namelius, esančius Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinės reikšmės miško plotuose.
Neskubėti su šiuo sprendimu pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis. Namelių savininkai piktinasi, jog Vyriausybė skuba perimti namelius iki galo neišsiaiškinus, kurie jų oficialiai registruoti, neištaisius kai kurių prieštaravimų sprendimuose.
Premjeras Saulius Skvernelis į diskusijas dėl namelių paprašė įsitraukti ir Teisingumo ministeriją – ji turėtų įvertinti, kiek valstybė, perėmusi turtą, patirtų žalos dėl galimo savininkų bylinėjimosi.
„Tęsiame diskusiją, jokių sprendimų šiandien nepriimame“, – posėdyje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Kaip BNS sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pagrindinis siūlymo motyvas – siekis atkurti pajūrio juostą, t.y. tiek kopas, tiek medynus, kurie saugotų nuo smėlio pustymo ir erozijos.
„Viešiesiems poreikiams būtų skirta ta teritorija“, – sakė ministras.
Pasak ministro, sklypai, kuriuose stovi namukai, priklauso valstybei, o verslininkams yra tik išnuomoti, todėl susigrąžinti teritoriją yra tinkamas laikas, nes ateityje vietoje namukų gali atsirasti ir prabangios vilos.
„Mes turim pavyzdžių, kai vietoje dušų, vietoje tualetų atsiranda statiniai, kurie kelia visuomenėje didelį pasipiktinimą. Tos spragos įstatymuose sudaro prielaidas tokiems, atrodo, neįmanomiems statiniams virsti gyvenamaisiais namais“, – teigė ministras.
Mes turim pavyzdžių, kai vietoje dušų, vietoje tualetų atsiranda statiniai, kurie kelia visuomenėje didelį pasipiktinimą, – sakė ministras.
„Jei nieko nedarysim, tai ateityje prie tam tikrų aplinkybių toje vietoje galbūt galėtų atsirasti prabangi vila, už kurios nugriovimą arba pašalinimą valstybei tektų mokėti gerokai didesnes sumas“, – pridūrė jis.
Pasak K.Mažeikos, iš visų namukų, kurie yra Šventojoje, planuojami perimti sudaro apie penktadalį.
Savininkai siūlo perimti tik neregistruotus namelius
Posėdyje dalyvavusios įmonės „Energetikas“ direktorė Gintautė Matulevičiūtė tvirtino, kad įmonė valdo 146 namelius, esančius arba pajūrio juostoje, arba miškų zonoje, jie statyti prieš daugiau nei 50 metų „pagal tuo metu galiojusius teisės aktus“ ir yra įteisinti Registrų centre, taip pat nuolat tvarkomi, atnaujinami.
Ji prašė koreguoti planus ir sprendimus priimti tik dėl neregistruotų namelių.
„Tikrai nesutiktumėme su sprendimu nukelti tuos namelius“, – teigė ji.
Pagal paruoštą Aplinkos ministerijos projektą, namelius planuojama perimti iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.
