Kapas supiltas prie kino ir teatro aktoriaus Arūno Storpirščio, mirusio praėjusių metų lapkričio pradžioje.
„Prieš mus – ramus nedidelis kalnelis, nors Saulius yra užkariavęs viršukalnes. Atlydėjome žmogų, kuris labai mylėjo gyvenimą, labai mylėjo žmones – artimuosius ir mažai pažįstamus. Kuris daug nusipelnė medicinai, kultūrai. Aukščiausiasis dažniausiai pirmuosius pasikviečia talentingiausius, doriausius, gražiausius. Stovime, apimti didžiausio sielvarto“, – atsisveikinimo kalboje tarė velionio bičiulis, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas ir diplomatas Algirdas Kumža.
„Užuojauta mamai. Jūs pasauliui davėte ypatingą žmogų. Didelį žmogų savo dvasia ir darbais. Turbūt niekas neužpildys tos prarajos, kuri atsirado jūsų širdyje. Tačiau žinokite: mes su jumis, dalijamės savo šiluma, – tęsė A.Kumža ir atsigręžė į vienintelį S.Karoso sūnų 18-metį Konstantiną. – Nuoširdžiausią užuojautą sakome ir sūnui Konstantinui. Suprantame, kokia lemtis būti tokio didelio žmogaus sūnumi. Tai – ir laimė, bet ir didžiulė atsakomybė, kuri šiandien užgriuvo jaunus pečius.“
Prie kapo duobės atsisveikinimo žodį tėvui tarė ir pats Konstantinas.
„Praradau tėvą, draugą ir didžiausią gyvenimo mokytoją. Buvo nepaprastai protingas žmogus, visada turėjo viskam atsakymą. Net pastarosiomis dienomis aš traukdavau telefoną ir skambindavau klausti. Visada atsakydavo, sutikdavo padėti, rasdavo laiko. Ačiū tau, tėveli, už gyvenimą ir pasitikėjimą. Prižadu nenuvilti“, – didžiulės į paskutinę kelionę S.Karosą atlydėjusių žmonių minios akivaizdoje įsipareigojo K.Karosas.
Mirties akivaizdoje galvojo apie kitus
S.Karoso įsteigtų medicinos įmonių vadovas Laimutis Paškevičius prisipažino: nepaprastai sunku žodžiais išreikšti liūdesį, kuris visus persmelkė netekties valandą ir į amžinojo poilsio vietą lydint labai gerbiamą žmogų, didžiulės imperijos akcininką.
„Ši akimirka be galo skausminga, ji pažymi žmogaus būties trapumą, tačiau apibendrina Sauliaus Karoso amžino gyvenimo laikiną etapą, pragyventą ypač prasmingai. Saulius buvo ateities žmogus, didelis viskuo: širdimi, protu, jausmais. Jis padėjo daugybei žmonių, kurie čia aplinkui, ir kurių čia nėra“, – kalbėjo L.Paškevičius.
Jis pažymėjo, kad velionis sukūrė sėkmingai veikiančių įmonių visame pasaulyje, įsteigė labdaros fondą, kuris padėjo šimtams menininkų tapti ryškiomis žvaigždėmis tiek Lietuvos, tiek pasaulio menininkų žvaigždyne.
„Ir tai – tik keli darbai, kuriuos atliko Saulius per savo gyvenimą“, – konstatavo L.Paškevičius.
Lūžtančiu balsu jis pasidalijo įsimintinu pokalbiu, įvykusiu vos kelios dienos iki S.Karoso mirties.
„Jis paskambino ir paprašė pasirūpinti vienos moters, kuri serga sunkia liga ir kurios nepriėmė gydyti kitos ligoninės, sveikata. Jis prašė pasirūpinti tuo asmeniškai. Žinant, kaip jis pats sunkiai sirgo, protu sunku suvokti, kad paskutinę savo gyvenimo minutę jis apie kitus galvojo labiau nei apie save patį“, – susijaudinimo neslėpė L.Paškevičius.
Mano pačios geriausios ir sėkmingiausios investicijos yra į žmogaus sveikatą, švietimą ir kultūrą.
Atsisveikinimo kalboje jis pacitavo S.Karoso mintis, kurias verta įsiminti ir permąstyti.
„Prieš kelis mėnesius jis pasakė: „Mano pačios geriausios ir sėkmingiausios investicijos yra į žmogaus sveikatą, švietimą ir kultūrą. Tikiu, kad šios sritys yra mūsų tautos pamatinės vertybės, formuojančios ateities visuomenę. Tik sveiki, kultūringi, išsilavinę žmonės geba keisti pasaulį, aplink save kurdami gėrį ir grožį“, – prisiminė L.Paškevičius.
Antakalnio kapinėse susirinkusius S.Karoso artimuosius ir bendražygius jis paragino susikibti už rankų: „Saulius paliko šį kelią neužbaigęs daugybės pradėtų darbų. Norėčiau, kad susikibtume tvirtai už rankų ir prisiektume pirmiausia sau, kad tęsime tuos darbus visa širdimi ir protu, kad jo siela, žvelgdama iš dangaus, didžiuotųsi.“
Laidotuvių apeigas vedęs kunigas paragino susirinkusius, susikibusius rankomis, sudainuoti antruoju tautos himnu laikomą Maironio „Lietuva brangi.“
Dainos skambesys, akompanuojant jautriam smuiko griežimui, regis, sušildė ne tik gedinčios minios širdis, bet ir apšerkšnijusius Antakalnio kapinių medžius.
Veikla turės tęstinumą
Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorė Ramunė Kryžauskienė perskaitė ranka rašytą atsisveikinimo laišką.
„Visada didžiavausi, kad esu tavo giminaitė. Iš visų mūsų tu išsiskyrei savo protu, profesine drąsa, mąstymu. Neeiliniai gebėjimai, verslininko gyslelė, gebėjimas prognozuoti kelerius metus į priekį per trumpą laiką leido tau pasiekti neįtikėtinų aukštumų“, – S.Karoso nueitą kelią apibendrino R.Kryžauskienė ir padėkojo velioniui už patarimus ir neįkainojamą patirtį.
Inteligentiškas, ramus ir išmintingas aplink save sukūrei jaukią, tačiau labai darbingą atmosferą.
„Inteligentiškas, ramus ir išmintingas aplink save sukūrei jaukią, tačiau labai darbingą atmosferą. Pasitikėjai jaunais žmonėmis, skatinai juos veikti savarankiškai – ne vieną mediką padrąsinai užsiimti asmenine medicinos praktika. Šeimos genetika, kultūrinė aplinka ir auklėjimo nuostatos paskatino tave remti jaunuosius menininkus. Fondas sudarė galimybes skleistis jų talentui, studijuoti prestižinėse mokyklose, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose. Visada sakei, kad fondo veikla tau teikia patį didžiausią pasitenkinimą. Ir net tau išėjus iš šio pasaulio fondo veikla turės tęstinumą“, – užtikrino R.Kryžauskienė.
„Dėkoju, kad pasitikėjai ir leidai prisiliesti prie gilių Lietuvos mecenavimo tradicijų. Tvirtai stovėdamas ant žemės pakeitei daugelio mūsų gyvenimą, suteikei naujų spalvų, stabilumo, kūrybinio polėkio. Mielas Sauliau, mums tavęs labai trūks. Trūks tavo ganėtinai reto, tačiau labai gaivaus humoro, šmaikščių anekdotų. Tavo paramos, patarimų ir palaikymo. Liksi su mumis darbuose, mūsų mintyse ir prisiminimuose. Ilsėkis šiame jaukiame Antakalnio Menininkų kalnelyje“, – paskutinį „sudie“ tarė R.Kryžauskienė.
Nors S.Karoso indėlis į Lietuvos kultūrą neabejotinas, pagerbti velionio už šalies kultūrą atsakingi politikai neatvyko.
Tačiau jo bendražygių nuomone, to net nereikia, girdi, S.Karosas buvo kuklus žmogus, nemėgęs pompastikos ir patoso.
„Tik tie, kurie jo nepažįsta, kalba, kad jis kolekcionavo pinigus, prabangą ir turtą. Iš tikrųjų jis kolekcionavo grožį“, – 15min sakė L.Paškevičius.
Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, Medicinos banko savininkas, mirė trečiadienį, sausio 16 dieną, eidamas 61 metus. Pastaruoju metu S.Karosas gyveno Šveicarijoje. Čia gydėsi sunkią ligą.
S.Karosas buvo kompozitoriaus Juozo Karoso anūkas, pianistės Birutės Karosienės bei šviesios atminties fotografo Algirdo Karoso sūnus. Jis ir pats aštuonerius metus mokėsi dabartinėje Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
1998 m. S.Karosas įkūrė savo labdaros ir paramos fondą, kurio nuostata – remti įvairių kartų menininkus, meno kolektyvus, meno švietimo darbuotojus ir kitus menų atstovus, vykstančius į Lietuvos, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus bei mokslines konferencijas.
Prieš mus – ramus nedidelis kalnelis, nors Saulius yra užkariavęs viršukalnes.
Fondas taip pat remia kultūros projektus, konkursus, išliekamąją vertę turinčius leidinius, skiria paramą kultūros vertybių, paveldo įamžinimo bei restauravimo darbams, mokslo, kultūros, švietimo, religinių bendruomenių veiklai, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programoms, teikia labdarą invalidams, ligoniams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms, senjorams.
Per dvidešimt fondo veiklos metų buvo laiku pastebėti ir paremti talentingi muzikai, kėlę meistriškumą įvairiuose kvalifikaciniuose forumuose bei laimėję prizines vietas daugybėje konkursų.
2014 m. S.Karosui vienam iš pirmųjų buvo įteiktas „Metų kultūros mecenato“ ženklas.
Valdė daug verslų
1986 m. S.Karosas išvyko į JAV, kur pradėjo savo verslą. 1988 m. jis Čikagoje įsteigė „SK-Impex Inc.“ bendrovę, kurios pagrindinė veikla buvo medicininės įrangos importas – eksportas. 1992 m. įsteigė ir „Western Petroleum S.A.“ įmonių grupę, UAB „Medicinos bankas“.
Verslininkui priklausė Medicinos bankas (valdė 89,9 proc. akcijų), grožio klinika „Sugihara“, odontologijos klinika „Denticija“, odontologijos ir medicinos įrangos bei medžiagų bendrovė „SK Impex“, „Medicinos diagnostikos ir gydymo centras“, kiti verslai.
S.Karosas buvo aistringas istorinių automobilių kolekcininkas – pernai rugsėjį laimėjo didįjį prizą prestižinėje Florencijos istorinių automobilių parodoje.
Kas valdys imperiją?
S.Karosas su savo žmona Reda Karosiene išsiskyrė 2009 metais. Reda Karosienė jau maždaug dešimtmetį gyvena Kanuose. Porai yra gimęs sūnus – Konstantinas Karosas, jam pernai suėjo 18 metų.
2010 metais leidinys „Žmonės“ jo paklausė, ar jis tiki, kad „vienturtis sūnus norės perimti ir toliau plėtoti jūsų sukurtą imperiją?“
„Norėčiau ir dedu visas pastangas, kad taip būtų. Kol kas jaučiu, kad Konstantinas neprašvilps mano pinigų kazino (juokiasi)“, – tuomet atsakęs S.Karosas.
Jo mamai Birutei Karosienei šiuo metu yra 89 metai, ji yra Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė.
Pagal Lietuvoje galiojančią teisę, tuo atveju, kai nėra testamento, turtą paveldi velionio vaikai. Jeigu vaikų nėra arba jie paveldėjimo atsisako, turtą paveldi tėvai ar įtėviai.
Medicinos bankas pranešė, kad grupės įmonės toliau veiks įprastai, o bankui toliau vadovauja stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovė.
