Greitieji ir molekuliniai testai iš esmės skiriasi, nes tikrina skirtingus rodiklius. Greitieji serologiniai COVID-19 testai rodo organizme susidariusius antikūnus, o molekuliniai – viruso genetinę medžiagą.
Sutartį dėl greitųjų testų įsigijimo NVSPL pasirašė kovą. Ji sudaryta kaip tik tuo metu, kai ėmė aiškėti, kad Lietuvoje trūksta ir apsaugos priemonių, ir testų, tad ginantis nuo kritikos buvo ieškoma galimybių kuo greičiau nusipirkti šių prekių.
Kovo pabaigoje pranešta apie pirmąją Lietuvą pasiekusią siuntą – 2,5 tūkst. serologinių testų. Juos gavus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nelabai ir slėpė, kad dar nežino, kam juos naudos.
Pradžioje šiais testais Klaipėdoje testuoti keltais atvykę žmonės. Vėliau ministerija pranešė, jog mokslininkai ir gydytojai praktikai patvirtino, jog greitieji testai netinka COVID-19 ligos diagnostikai, tad apsistota prie minties, kad jais bus nustatoma, ar žmogus yra persirgęs koronavirusu.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas yra teigęs, kad rinkoje yra daugybė greitųjų antikūnų testų gamintojų – gal per 100, iš kurių tik 11 gamintojų prekės yra kokybiškos.
Kieno gamintus greituosius testus ir už kiek įsigijo Lietuva?
Viešai paskelbtoje laboratorijos sutartyje su įmone „Profarma“ nurodoma, kad maksimali sutarties kaina – 6 mln. 50 tūkst. eurų ir kad prekės kaina nesikeis visą sutarties laikotarpį.
Tačiau kokio gamintojo testus pirko Lietuva ir kiek jų įsigijo, paskelbtoje sutartyje nenurodoma.
Tiekėjas nurodė, jog vieneto kaina ir gamintojas yra konfidenciali informacija.
„Tiekėjas nurodė, jog vieneto kaina ir gamintojas yra konfidenciali informacija“, – 15min paaiškino laboratorijos Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Kalvelytė.
Kad vieneto kaina yra komercinė paslaptis, 15min nurodė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.
„Kas dėl greitųjų testų kainos, tai vieneto kaina, deja, yra komercinė paslaptis“, – aiškino ji.
S.Kalvelytės teigimu, laboratorija iki šios dienos kitoms įstaigoms perdavė 5 tūkstančius greitųjų testų. Įmonė „Profarma“ NVSPL iki dabar, anot S.Kalvelytės, iki dabar pateikė virš 20 procentų užsakyto kiekio.
Anksčiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra minėjęs, kad Lietuva perka pusę milijono šių testų.
Jeigu jis omenyje turėjo sutartį su „Profarma“, tuomet įmonė Lietuvai jau turėjo pateikti 100 tūkst. testų, o atlikę galvoje nesudėtingą matematinį veiksmą galime numanyti, jog vienas greitasis testas Lietuvai turėjo atsieiti 12,1 euro.
Tačiau kaip įsitikinti, ar šie testai patikimi – žinant gamintoją galima būtų pasidomėti, kaip jo greituosius testus vertina kitų šalių medikai, be to, galima būtų sužinoti ir tai, kokia jų kaina rinkoje.
S.Čaplinskas balandžio viduryje yra feisbuke rašęs, kad Lietuvos įsigyti greitieji testai yra geri. Nepaisant to, ar laboratorija turi teisę paprašyta verslininkų slėpti šią informaciją?
Neturėtų pamiršti, kad leidžia ne privačias lėšas
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės funkcijas laikinai atliekanti direktorės pavaduotoja Jovita Petkuvienė 15min sakė, kad ne.
„Jūsų minima informacija negali būti laikoma konfidencialia. Dažnai būna, kad perkančiosios organizacijos nepagrįstai nusileidžia tiekėjams nesigilindamos į tai, kas gali būti laikoma konfidencialia informacija, o kas ne, dažnai bijo teisminių ginčų“, – 15min atsiųstame atsakyme teigė ji.
J.Petkuvienė pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra suformavęs teisminę praktiką, kad konfidenciali informacija turėtų būti vertinama siaurai, siejant ją išskirtinai su komercine gamybine paslaptimi.
Pasak jos, tuo metu dažnai sutartyse skelbtina informacija yra svarbi viešajam interesui užtikrinti, todėl teisminių ginčų neturėtų būti baiminamasi.
Tad bent pirkimo rezultatas turi būti išviešinamas pilna apimtimi.
„Šiuo konkrečiu atveju gamintojas būtų atskleidžiamas naudojant nupirktus testus, todėl tiekėjo reikalavimai tokios informacijos neatskleisti yra visiškai nepagrįsti“, – pabrėžė ji.
Šiuo atveju, kaip atkreipė dėmesį J.Petkuvienė, buvo vykdytos neskelbiamos derybos, kreipiantis į pasirinktą tiekėją, apie pirkimą viešai neskelbta, techninė specifikacija nežinoma, tad bent pirkimo rezultatas turi būti išviešinamas pilna apimtimi.
„Nei tiekėjai, nei perkančiosios organizacijos neturėtų pamiršti, kad viešaisiais pirkimais yra leidžiamos ne privačios lėšos, o valstybės biudžeto lėšos, tad informacijos atvirumui yra taikomi aukštesni standartai“, – sakė ji.
Iš viso dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose
„Profarma“ yra biotechnologijų įmonė, kuriai vadovauja bendrovės įkūrėja, biochemijos mokslų daktarė Edita Mištinienė.
Įmonė viešuosiuose pirkimuose yra dalyvavusi mažai – be 6 mln. eurų sutarties su laboratorija „Profarma“ 2017 metais buvo sudariusi sutartį su Vilniaus universitetu, pagal ją už 36,3 tūkst. eurų buvo perkama analitinių metodų sukūrimo paslauga.
Teigia, kad saisto konfidencialumo įsipareigojimai
Atsakydama į 15min klausimus E.Mištinienė sakė, kad įmonė, prieš siūlydama greituosius testus, atliko jų kokybinį įvertinimą.
„Tuo tikslu buvo paimti rinkoje esantys greitieji testai, sukurta kokybinė patikros sistema, panaudojant išgrynintus žmogaus antikūnus bei atlikta įvairių testų gamintojų kokybinė analizė. Gautų rezultatų pagrindu buvo pasirinkti geriausias tiekėjas, kurio testas rodė patikimiausius rezultatus tiek su IgG, tiek su IgM antikūnais“, – teigė ji.
Pasirinkto gamintojo testai, anot jos, buvo kvalifikuoti įmonės Geros gamybos praktikos laboratorijoje, nustatant atsikartojamumą, detekcijos ribą bei testo patikimumą.
„Taip pat patikrinome, kad gamintojas turėtų visus reikiamus sertifikatus. Turėdami visus duomenis patiekėme juos SAM bei NVSPL“, – rašė ji.
Tačiau atskleisti, kas yra gamintojas ir kokie sutartyje numatyti įkainiai, ji nesutiko: „Kadangi turime konfidencialumo įsipareigojimus, tiek atskleisti gamintoją, tiek sutarties atskirų kiekių įkainius galėtume atskleisti tik turėdami raštišką gamintojo sutikimą.“
