Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) trečiadienį surengtuose projekto klausymuose Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad verslo sektorius įstatyme „mato keletą nelogiškumų ir tam tikros diskriminacijos požymių“.
Anot jo, lobistinei veiklai patys politikai suteikia neigiamą atspalvį sakydami, kad „lobistas – tai tas, kuris kažką negerai daro, elgiasi prieš bendrąjį interesą“.
„Ypač tai pastebima, kai kalbama apie verslą. Jei atėjo verslo lobistas, iš principo blogai, ką jis bebūtų kalbėjęs. Akivaizdu, kad lobizmo etiketė yra nešvari, negera ir niekas nenori, kad ta etiketė jiems būtų priklijuota“, – pažymėjo V.Sutkus.
Jis kėlė klausimą, kodėl lobistais neturėtų registruotis nevyriausybinės organizacijos, kurios irgi siekia daryti poveikį teisėkūrai, gina savo interesus. Profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos NVO nepriskiriamos.
„Siūlomos išimtys NVO, siaurąja prasme, kaip tai apibūdina įstatymas. Mes bandėme diskutuoti ir klausėme, kodėl tokia išimtis NVO? Mes galime sutikti, kad verslo, pramonės organizacijos ateina su iniciatyvomis keisti Darbo kodeksą, dar kažką daryti, bet yra nevyriausybinės organizacijos, pvz., Medžiotojų draugija ateina kalbėti į Seimą dėl Medžioklės įstatymo, tai tuo iš esmės niekuo nesiskiria, bet atskyrimas daromas“, – kalbėjo V.Sutkus.
Svarstomos Lobistinės veiklos pataisos NVO sektoriui numato išimtį – jiems nereikėtų registruotis lobistais, kaip papildomas projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jų siūlo atsisakyti.
Nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovas Edvinas Regelskis teigė, kad „vadinti NVO sodininkais ir daržininkais yra ganėtinai siauras supratimas, tokiu atveju į sodininkų ar daržininkų eilę mes statome tokias organizacijas kaip „Caritas“, „Maisto bankas“, neįgaliųjų organizacijos, bendruomenės“.
„Mes norėtume nepriklausyti lobistinei veiklai, kaip tai siūlo NSGK, nes matome keletą grėsmių, dėl paties nevyriausybinių organizacijų suvokimo, apie tą pačią dabartinę sklandančią lobizmo sąvoką kaip tokią“, – sakė E.Regelskis.
Anot jo, neigiamas požiūris į lobizmą kelia „grėsmę NVO, kai visuomenė pradės kalbėti apie „Caritą“, apie „Maisto banką“ kaip apie lobistines organizacijas, nes jie privalės registruotis lobistais, ir taip pat bus vertinami taip lobistai“.
Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė teigė, kad sprendimas, ar NVO priskirti lobistams, ar ne, yra politikų sprendimas. Teisingumo ministerijos pateiktose pataisose NVO siūloma išimtis.
„Siūlomas išimčių ratas, kas nelaikoma lobistine veikla: mes siūlytume nelaikyti lobistine veikla veiklos, kuri vykdoma nevyriausybinių organizacijų, suprantant jas siauriai, kaip suprantamos nevyriausybinių organizacijų įstatyme. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas laikosi kitokios pozicijos, kad tokios išimties neturėtų likti. Be abejonės, tai Seimo apsisprendimo klausimas“, – sakė I.Gudžiūnaitė.
Klausymuose pristatydama Teisingumo ministerijos parengomis pataisomis siūlomas naujoves I.Gudžiūnaitė pažymėjo, kad lobistine veikla būtų laikomas poveikis ne bet kokiam, o norminiam teisės aktui, o lobistu galėtų būti ir juridinis, ne tik fizinis asmuo.
„Trečia naujovė – lobistas turėtų pareigą atskleisti naudos gavėją, ketvirta – atsiranda kryžminė pareiga deklaruoti lobistinę veiklą, tai reiškia, ne tik asmuo, vykdantis lobistinę veiklą, bet tas, kurio atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla, pvz., politikas, turėtų deklaruoti lobistinę veiklą“, – sakė teisingumo viceministrė.
Projekte numatyta, kad lobistine nebus laikoma partijų, nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų veikla. Lobistais negalėtų būti ir kai kurie juridiniai asmenys: valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkai ar dalininkai yra valstybė, savivaldybės ar Lietuvos bankas.
Skirtingai nei dabar galiojančioje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje, lobistinė veikla nebebūtų laikoma neteisėta, jei lobistas klaidina ar apgaudinėja, veikia be lobistinės veiklos sutarties. Taip pat neliktų draudimo būti lobistinės veiklos užsakovais valstybės politikams, pareigūnams bei tarnautojams, draudimo lobistinę veiklą finansuoti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, jų įsteigtų fondų.
Pagal Teisingumo ministerijos siūlomą Lobistinės veiklos įstatymo projektą, daugiau įgaliojimų būtų suteikiama VTEK. Ji būtų įpareigota sudaryti galimybes elektroninėmis priemonėmis politikams, valdininkams bei įstaigų vadovams, jų pavaduotojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.
Taip pat jai būtų pavesta prižiūrėti, kaip lobistais pripažinti juridiniai asmenys vykdo lobistinę veiklą. Už tokią neteisėtą veiklą VTEK juridiniams asmenims galėtų taikyti finansines sankcijas – joms skirti baudas nuo 1000 iki 4500 eurų.
Teisingumo ministerija siūlo, kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų.
