Trečiadienį išplatintame laiške prezidentei, premjerui ir Seimo pirmininkui 12 organizacijų reiškia susirūpinimą dėl, jų teigimu, Lietuvoje stiprėjančios ekonominės politikos krypties, kuomet įvairiuose sektoriuose nepagrįstai plečiama valstybės ir savivaldybių kapitalo įmonių veikla.
„Valstybinės institucijos užsiima komercinio pobūdžio veikla ir vis stipriau stengiasi šią kryptį išlaikyti, nors daugeliu atvejų, tokia veikla jau yra teikiama privačių fizinių ar juridinių asmenų. Tokiais veiksmais Lietuvoje išstumiamos privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos“, – teigiama laiške.
Organizacijos nerimauja dėl jau vykstančių ir planuojamų procesų: savivaldybių įmonių steigimo saugiklių naikinimo, „ligoninių vaistinių“ kūrimo, grėsmės privačioms sveikatos įstaigoms nutraukti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privačių bendrovių anuiteto mokėjimo paslaugos naikinimo ir kitų.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos darbdavių, verslo, pramonininkų konfederacijų, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų, sveikatos įstaigų, vaistinių asociacijos, Laisvosios rinkos instituto, Investuotojų forumo ir kitų asociacijų vadovai.
Pažymima, kad Seimas ketvirtadienį rengiasi keisti Vietos savivaldos įstatymą, atsisakant prieš metus įvesto reikalavimo, kad savivaldybėms norint užsiimti nauja ūkine veikla reikia Konkurencijos Tarybos leidimo. Pažymima, kad išskirtines sąlygas savivaldybėms kritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Vyriausybė, Prezidentūra, Konkurencijos taryba. Anot verslo atstovų, projekte išbraukta ir nuostata, reikalaujanti kas ketverius metus įvertinti, ar konkrečių savivaldybių įmonių ūkinė veikla dar aktuali gyventojams ir ar neatsirado kitų paslaugų tiekėjų.
Atkreipiamas dėmesys ir į siūlymą leisti gydymo įstaigoms kurti vadinamąsias „ligoninės vaistines“ – tai, anot verslo atstovų, suteiktų „nepagrįstą konkurencinį pranašumą“ prieš privataus kapitalo vaistines, nes valstybinės vaistinės greičiausiai neturėtų mokėti nuomos už patalpas.
Priekaištų verslą vienijančios organizacijos turi ir dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto, kuriuo valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiama pirmenybė teikti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, kai šios finansuojamos iš Valstybinių ligonių kasų. Anot laiško, verslui būtų leidžiama teikti paslaugas tik jei jų negalėtų užtikrinti valstybinis įstaigų tinklas, o tai pažeistų paciento teisę rinktis gydymo įstaigą ir laisvos konkurencijos principus.
Taip pat reiškiamas nepritarimas Pensijų kaupimo sistemos modelio nuostatomis, kurios vieninteliu anuitetų mokėtoju, kai pensijų sąskaitoje sukaupta 10 tūkst. eurų, įteisintų Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Taip, anot kreipimosi autorių, panaikinama galimybė anuitetų mokėjimo paslaugą teikti bendrovėms.
Nerimą verslui kelia ir konsoliduoti valstybės duomenų centrus įkuriant Valstybinį duomenų centrą bei įtvirtinti privalomą pareigą naudoti Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą neapibrėžtam skaičiui valstybės ir savivaldybių institucijų. Teigiama, kad tai mažintų konkurenciją, sukurtų grėsmę išstumti iš šio segmento privatų verslą.
Atkreipiamas dėmesys, kad valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje gali būti pateisinamas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad tam tikros paslaugos gyventojams yra būtinos ir, kad rinkoje šių paslaugų nėra ir negali būti.
„Kol Lietuvoje yra privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos, valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas, mūsų nuomone, yra negalimas, nes prieštarauja Konstitucijai ir kenkia Lietuvos gyventojų socialinei ir ekonominei gerovei“, – teigiama kreipimesi.
„Todėl prašome nedelsiant įvertinti ydingą dabartinės politikos kryptį, nes (...) išstumiamas privatus verslas, užkertamas kelias ateiti užsienio investicijoms, ypač į tas sritis, kur valstybės finansavimo nepakanka (pensijos, sveikatos). Lietuvos gyventojams atimama paslaugų pasirinkimo laisvė (...), keliama grėsmė viešiesiems finansams (...), kuriamos prielaidos korupcijai ir nepotizmui“, – tvirtina laiško autoriai.