„Susimauname tada, kai bukai kartojame tą patį veiksmą ir tikimės gauti geresnį rezultatą. Jei iš pasitaikančių klaidų pasimokome, jas pripažįstame ir keičiame savo darymo būdą, ir tai sugebame daryti greitai, rezultatas irgi keičiasi“, – portalui 15min sako „Holistic Enterprise“ partnerė, rizikų valdymo ekspertė V.Nasteckienė. Anot pašnekovės, laikas, skirtas stebėti ir sustyguoti procesą, kol vakcinų kiekis dar nedidelis, atsipirks, kai jis išaugs ir skiepijimo apimtis padidės.
Komentuodama ambicingą tikslą iki liepos sukurti kolektyvinį imunitetą, ekspertė atkreipia dėmesį, kad Izraelis – vienas iš lyderių vakcinuojant gyventojus – akcentuoja, jog svarbu suvaldyti ir vakcinų, ir žmonių srautus, kad būtų aišku, lengva ir paprasta. Ji prideda ir būtinybę valdyti informaciją bei komunikaciją. „Didžiausia grėsmė – ne gauti vakcinų, o srautus suvaldyti“, – pabrėžia V.Nasteckienė.
Kaip jau skelbta, antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai su Sveikatos ekspertų tarybos nariais aptarus koronaviruso plitimo dinamiką, buvo iškeltas tikslas iki liepos vidurio paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų – tai esą leistų įgyti kolektyvinį imunitetą.
– COVID-19 jau seniai yra ne vien medikų reikalas. Jiems kažin ar reikia aiškinti, kaip dirbti, tačiau Vyriausybės, sveikatos apsaugos sistemos apskritai, kai kurių ministerijų atsaką į pandemiją galima įvertinti. Kaip situaciją Lietuvoje matote jūs?
– Vien tik funkcinis požiūris į bet kokią situaciją, net tik pandemijos atveju, labai apriboja bendradarbiavimą ir greitį. Skirstymas „čia – mano darbas, čia ne – mano darbas” neveikia, nes reikia vienu metu ir kurti procesus, ir veikti su ribotais resursais. Ir priešingai, sisteminis požiūris į situaciją leidžia matyti visą paveikslą ir atskiroms dalims veikti kaip vieningai sistemai siekiant bendro tikslo.
Kalbant apie COVID-19 suvaldymo procesus, pirmas kylantis klausimas – kokio tikslo mes siekiame?
Iš verslo įmonės perspektyvos viskas aišku: išsaugoti savo žmones, kad jie būtų sveiki, kad veikla nesustotų, turėti glaudų santykį su klientu ir tiekėju, kad pavyktų adaptuotis prie besikeičiančios situacijos. Norint tai pasiekti, reikia greitai priimti ir įgyvendinti sprendimus, suprasti jų pasekmes visai sistemai ir racionaliai naudoti resursus.
