Londono ir Niujorko „Pride“ festivaliuose ši tendencija ryškiausia – prie šių renginių prisidėti veržiasi daugybė kompanijų, tarp pagrindinių jų rėmėjų – tokios korporacijos, kaip „MasterCard“, „Tesco“, „Starbucks“, „T-Mobile“, „Walmart“, „Barclays“ ir kt. Panaši tendencija pastebima ir kitur – praėjusiais metais eitynes Paryžiuje rėmė „Mastercard“ ir „Tinder“, Berlyne – „Vodafone“, „Skittles“ ir kiti prekių ženklai.
Aktyvi verslo parama LGBT teisėms – gana naujas reiškinys, nors pavienių pavyzdžių galima rasti ir kiek seniau – pavyzdžiui, 2010 metais „SAS“ oro linijos surengė drąsią reklaminę akciją, kurios metu ši kompanija organizavo LGBT porų vestuves savo lėktuvuose skrydžių metu. O viena pirmųjų LGBT porą vaizduojančių reklamų buvo sukurta švedų įmonės IKEA dar 1994 metais – šioje JAV rodytoje reklamoje pavaizduota gėjų pora, ieškanti stalo savo valgomajam.
Pastaraisiais metais žinomos įmonės Vakarų valstybėse vis aktyviau ieško būdų pasiekti savo LGBT klientus, ypač birželio mėnesį, kai visame pasaulyje vyksta LGBT bendruomenės renginiai. Pavyzdžiui, tokios korporacijos kaip H&M, „Adidas“, „Nike“ ir kt. išleidžia specialias „Pride“ kolekcijas – aprangą ir aksesuarus, papuoštus vaivorykštės ar kita su LGBT teisėmis susijusia atributika, o „McDonald's“ restoranų tinklas 2017 metais buvo vienas pagrindinių San Francisko „Pride“ rėmėjų bei išleido riboto leidimo vaivorykštines bulvyčių dėžutes LGBT eitynių mėnesiui paminėti. Tokios kompanijos, kaip „Apple“, „Google“, „Toyota“, „IBM“ ir t.t., taip pat aktyviai prisideda prie paramos LGBT žmogaus teisėms – ir LGBT draugiškomis reklamomis, ir finansine bei moraline parama remiant LGBT teisių iniciatyvas.
Tarptautinės verslo korporacijos aktyviai remia LGBT bendruomenės festivalius užsienyje bei kuria LGBT draugišką reklamą, tačiau Lietuvoje tokios reklamos pavyzdžių ir paramos LGBT žmonių teisėms nematome. Kodėl?
Nemažai tarptautinių verslo korporacijų, veikiančių ir Lietuvoje, aktyviai palaiko LGBT bendruomenę valstybėse, kuriose LGBT žmogaus teisės jau turi platų visuomenės palaikymą – ten, kur toks žingsnis nebus pernelyg rizikingas ir neabejotinai atneš pelno. Tačiau tos pačios įmonės to nedaro Lietuvoje (tyrimų duomenimis, esame viena labiausiai homofobiškų Europos Sąjungos valstybių) ar kitose valstybėse, kuriose LGBT teisės vis dar laikomos kontroversiška tema.
Greičiausiai bijodamos atbaidyti prieš LGBT teises nusistačiusią visuomenės dalį, įmonės Lietuvoje dažnai nerodo ar pakeičia kitur atvirai LGBT teises palaikančias reklamas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „SuitSupply“ reklamos kampanija, kurios centre buvo du besibučiuojantys ir besilaikantys už rankų vyrai, Lietuvos auditorijos nepasiekė – čia buvo naudojamos tik tos reklaminės nuotraukos, kuriose du vyrai jausmų nedemonstruoja.
Ir užsienyje, ir Lietuvoje pozicija, kad verslui svarbu tik pelnas, pamažu keičiasi – vis daugiau palaikymo sulaukia idėja, kad verslas turėtų būti socialiai atsakingas ir prisidėti prie visuomenės gerovės ir progreso. Vis daugiau tarptautinių ir vietinių įmonių, ypač Vakarų valstybėse, deda papildomų pastangų tam, kad užtikrintų ir savo LGBT darbuotojų lygias teises, ir prisidėtų prie pozityvių pokyčių visuomenėje.
Verslo atsakomybė žmogaus teisėms vis labiau pabrėžiama ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos. Štai 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbtame verslo standartų rinkinyje, skirtame kovai prieš diskriminaciją darbovietėje seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais, įmonės raginamos „prisidėti prie kovos su žmogaus teisių pažeidimais šalyse, kuriose tos įmonės veikia“.
Teigiamų pokyčių, susijusių su verslo socialiniu atsakingumu, matome ir Lietuvoje – praėjusiais metais dešimtys įmonių pasirašė „Įvairovės chartiją“, įsipareigodamos mažinti diskriminaciją prieš darbuotojus. Tačiau nedaug tarptautinių ar Lietuvos įmonių išdrįsta atvirai paremti su LGBT teisėmis susijusias iniciatyvas, tokias kaip „Baltic Pride“ eitynės.
Tai, kaip aktyviai verslas remia LGBT teises ir renginius, yra ir tam tikras visuomenės tolerancijos rodiklis. LGBT teises palaikanti reklama Lietuvoje ne vienai įmonei gali atrodyti rizikinga ir nepakankamai pelninga. Tačiau, kaip tai rodo Vakarų patirtis, verslo sektoriaus lyderiai geba pirmieji pamatyti ilgalaikę perspektyvą ir viešai palaikyti tai, kas teisinga. Prie „Baltic Pride“ renginių Vilniuje prisideda ir keli LGBT draugiški Lietuvos verslai. Tačiau Lietuvoje veikiančios didesnės tarptautinės ir vietinės įmonės neseka jų pavyzdžiu.
Kaip ir Vakarų valstybėse, keičiantis visuomenės požiūriui ir didėjant tolerancijai, greičiausiai išaugtų ir verslo parama LGBT renginiams Lietuvoje. Tačiau išties žmogaus teises ir pažangias idėjas norintys palaikyti verslai gali būti teigiamų pokyčių dalimi net ir LGBT teisėms nepalankioje aplinkoje. Kaip savo pranešime pristatant Jungtinių Tautų verslo standartų rinkinį kalbėjo JT žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra’adas al Husseinas, „socialiniai pokyčiai reikalauja to, kad įsitrauktų visos visuomenės dalys, tarp jų ir verslas“.
