Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 03 01 /14:47

A.Bilotaitė teigia, kad apie palengvinimus verslui bus galima kalbėti vakcinavus labiausiai pažeidžiamus asmenis

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Vyriausybė turėtų nuspręsti, ar leisti organizuoti vairavimo egzaminus. Tokį siūlymą Vyriausybei komisija yra pateikusi vasario mėnesį. VESK siūlo sudaryti darbo grupę, kuri nuspręstų, kaip padidinti testavimo dėl koronaviruso apimtis. A.Bilotaitė pabrėžė, kad kol sergamumas toks, apie režimo palengvinimus verslui kalbėti negalime – jie bus galimi paskiepijus vyresnio amžiaus asmenis.

Ministrė neslėpė, kad sergamumo koronavirusu situacija nėra gerėjanti.

„Požymių, kad skaičiai būtų geri, nėra. Bet Žvelgiant į ES kontekstą, mūsų susirgimų vidurkis yra mažesnis nei ES, mirčių skaičius mažėja“, – kalbėjo ji.

A.Bilotaitės teigimu, didelė problema vis dar išlieka mastai – pagal tai esame 20 vietoje ES.

Ministrės duomenimis, per savaitę padaroma vos apie 7 tūkst. testų, tad pasitempti, anot A.Bilotaitės, yra kur.

Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad VESK siūlo Vyriausybei sudaryti ekspertų grupę, kuri įvertintų, kiek ir kaip reikėtų plėsti testavimo mastus.

A.Bilotaitė negalėjo pasakyti, dėl kokių priežasčių testavimo apimtys yra tiek smarkiai sumažėjusios.

Beje, ministrė užsiminė apie būtinojo testavimo galimybę.

„Mes manome, kad labai verta svarstyti būtinojo testavimo galimybę, nes matome, kad šiame laikotarpyje, toje epideminėje situacijoje, mums teks tikriausiai gyventi dar kurį laiką (...) Pirmiausia tai būtų siejama su asmenimis, kurie norėtų vykdyti kažkokias veiklas, kuriose yra daug kontakto“, – kam būtų taikomas privalomas testavimas, svarstė A.Bilotaitė.

Verslui kol kas – jokių gerų žinių

Ministrė pabrėžė, kad skaičiai neleidžia svarstyti galimų atlaisvinimų verslui.

„Buvo padaryti tam tikri žingsniai ir mes lauksime pasekmių, kaip į tuos atlaisvinimus, kurie yra, reaguos visa situacija, ar mes pamatysime kažkokį ženklų pablogėjimą“, – aiškino ji, turėdama omenyje kai kurių parduotuvių bei paslaugų atlaisvinimą.

A.Bilotaitės teigimu, sprendimus bus galima daryti, kai būsime vakcinavę labiausiai pažeidžiamus asmenis.

„Tai yra, vyresnio amžiaus žmones. Dabar šis procesas vyksta, norisi, kad jis būtų sklandus“, – kalbėjo ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad vakcinų tiekimo grafikai leidžia tikėtis per kovą vakcinuoti 70 ir vyresnius asmenis.

Dėl vairavimo egzaminų siūlo nuspręsti Vyriausybei

Taip pat A.Bilotaitė priminė, kad jau anksčiau VESK yra siūlęs Vyriausybei nuspręsti, ar leisti vairavimo egzaminus.

„Rodikliai ir situacija ne tokia, kad galėtume svarstyti atlaisvinimus (...) Bet aptarėme situaciją, kuri susijusi su Regitros egzaminų klausimu“, – sakė ji.

Anot ministrės, dėl to turės nuspręsti Vyriausybė.

Politikė teigė pirmadienį išgirdusi patikinimą, kad atnaujinti egzaminus yra pasirengta.

„Dėl mokyklų veiklos nėra sklandu ir aišku. Vyriausybė turės priimti sprendimą ir apsispręsti, kokiu keliu eiti“, – sakė ji.

Situacija kai kuriose savivaldybėse prastėja

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė pirmadienį kalbėjo, kad pastaruoju metu turime šiek tiek didėjantį sergamumo rodiklį.

„Daugėja savivaldybių, kur sergamumo rodiklis didėja, tokių yra apie 30“, – kalbėjo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Loreta Ašoklienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Loreta Ašoklienė

L.Ašoklienės teigimu, mirtingumo rodiklis užtikrintai mažėja.

Vyriausioji epidemiologė teigė, kad sergamumo rodiklius gali lemti išaugęs mobilumas, kuris grįžo į pernai metų lapkričio lygį.

L.Ašoklienė sakė, kad vienos priežasties, kodėl ėmė kilti naujų atvejų skaičius, nėra. Anot jos, tai lėmė ir didesnis mobilumas, ir pastarieji atlaisvinimai bei viruso mutacijos.

„Greičiausiai tai yra pačios tos pagrindinės priežastys“, – kalbėjo ji.

Epidemiologė pabrėžė, kad svarbu daug testuoti, kad operatyviai būtų susekami kontaktai ir izoliuojami žmonės.

„Sergamumo rodiklis šiuo metu Lietuvoje yra mažesnis nei vidutinis ES šalių rodiklis ir šiuo metu Lietuva yra 15-oje vietoje pagal sergamumą ES“, – teigė ji

L.Ašoklienės teigimu, net 12Europos šalių yra didėjančios sergamumo tendencijos.

62 proc. vykusiųjų neturėjo užpildytų anketų

Nuo vasario 17 dienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vykdo atvykstančiųjų asmenų kontrolę dėl karantino reikalavimų.

Vidutiniškai per parą šia kryptimi atvyksta apie 1400 transporto priemonių, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime, iš jų didžioji dalis – vykdantieji komercinius vežimus, jie sudaro daugiau nei 80 proc. Per praėjusią savaitę patikrinti 3545 asmenys, identifikuota 2213 asmenų, kurie neturėjo patvirtinimų – QR kodų, t.y apie 62 proc. vykusiųjų neturėjo užpildytų anketų.

Iš viso nuo vasario 17 d. patikrinti 6912 asmenys, identifikuoti be QR kodų 4063, bet anketas užpildė kontrolės vietose. Taip pat per praėjusią savaitę per jūrų uostą atvyko 1085 asmenys (155 asm. per parą), per oro uostus atvyko 2900 asmenų, 414 asmenų per parą.

Sumažėjo nusikalstamumas

Policijos departamento duomenimis, bendras nusikalstamumas sumažėjęs 20 proc. palyginti su pernai metais panašiu laikotarpiu.

Pažymėtina, kad per du pirmuosius 2021 m. mėnesius registruojama 50 proc. mažiau vagysčių.

Taip pat pastebima, kad karantino režimas neišaugino nusikaltimų susijusių su smurtu skaičiaus. Vasario mėnesį nepraleista daugiau 3000 transportų priemonių, kurios norėjo vykti į kitą savivaldybę be pateisinamos priežasties. Taip pat per praėjusią savaitę išrašyta 1100 protokolų dėl karantino reikalavimo pažeidimų. Per pastarąjį mėnesį policijos pareigūnai patikrino daugiau nei 25 tūkst. asmenų esančių izoliacijoje. Policija nuolat stebi socialinę erdvę, o praėjusią savaitę užtikrino judėjimo ribojimų kontrolę, reagavo į pranešimus dėl karantino reikalavimų pažeidimų, patikrinamos įmonės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo prevencines akcijas prekybos centruose, parduotuvėse, turgavietėse, paslaugų tiekimo vietose, geležinkelio stotyse, degalinėse, kitose viešose žmonių susibūrimo vietose bei atvirose teritorijose. Stebima, kad žmonės laikytųsi nustatytų karantino reikalavimų, teisingai dėvėtų nosį ir burną dengiančias priemones, uždarose patalpose laikytųsi nustatyto atstumo tarp asmenų. Nustačius pažeidimus, įmonių atsakingi darbuotojai įspėti dėl griežtesnės pirkėjų srautų kontrolės.

Tolstame nuo C2 karantino scenarijaus

Karantino režimo pakeitimai daromi atsižvelgiant į naujų atvejų skaičių per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų bei į teigiamų testų procentą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, naujų atvejų rodiklis šiuo metu siekia 251,5, o teigiamų testų procentas – 7,3.

Tai reiškia, kad Lietuva yra vis dar raudonojoje zonoje ir ėmėme tolti nuo vadinamojo C2 karantino scenarijaus, apie kurį galima būtų kalbėti tuo atveju, jei naujų atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis pasiektų 150-200 atvejų, o teigiamų testų skaičius būtų 4-10 proc.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė pratęsė karantiną kovo mėnesiui, tačiau pandemijos skaičiams kylant į viršų daug palengvinimų neįvedė: leista lauke nedėvėti kaukių, jei arčiau nei per 2 metrus nėra kitų žmonių.

Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių galios mažiausiai iki kovo vidurio, tačiau nuo praėjusio ketvirtadienio leista judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Kaip skelbia BNS, pirmadienio vakarą Ekspertų taryba prie Vyriausybės tarsis dėl kultūros renginių atnaujinimo, vakcinavimo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso bei abiturientų grąžinimo į mokyklas.

VIDEO: A.Bilotaitė: COVID-19 situacija neleidžia svarstyti galimų karantino atlaisvinimų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?