„Sutarėme dėl karantino keitimo plano ir patvirtinome sergamumo rodiklius, kuriais vadovausimės priimdami atitinkamus sprendimus. Kiekvieną savaitę atidžiai analizuosime pandemijos dinamiką šalyje ir jeigu matysime, kad sergamumo koronaviruso rodikliai bus geri, priimsime tam tikrus sprendimus dėl ribojimų panaikinimo“, – po posėdžio išplatintame pranešime cituojama A.Bilotaitė.
Anot jos, siūlymai buvo svarstyti kartu su ekspertais. Plane, pasak jos, konkrečiai įvardinti sergamumo skaičiai, kuriuos pasiekus būtų galima švelninti karantiną.
„Žinoma, reikės turėti politinį sprendimą Vyriausybėje – kada ir kaip jie mato tam tikrus siūlymus, kurie turėtų atsidurti ant stalo ir būtų priimti“, – sakė ji.
A.Bilotaitė sakė, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje bus apsispręsta dėl paslaugų ir prekybos galimų atlaisvinimų, tačiau kokie variantai ir nuo kada galėtų būti svarstomi, ji detalizuoti nenorėjo.
„Jei bus priimtas sprendimas pritarti šiai strategijai, bus aiškiau. Jei kalbėsime apie judėjimus tarp savivaldybių – plane pasakyta, kad kalbame apie atskirus planus savivaldybėms, kuriose situacija geresnė, bet tuo metu Lietuvoje turėtų būti užtikrinami ribojimai tarp savivaldybių, konkretizuoti norėčiau po Vyriausybės posėdžio“, – kalbėjo ji.
A.Bilotaitės teigimu, yra keletas savivaldybių, kur situacija gera, pavyzdžiui, Birštono, Rietavo.
„Įsivertinus kriterijus, susirgimų skaičių ir teigiamų testų skaičių, galima būtų galvoti apie tam tikrą atlaisvinimą“, – į ką būtų kreipiamas dėmesys švelninant karantiną konkrečioje savivaldybėje, pasakojo ministrė.
Situacija iš naujo būtų vertinama kiekvieną savaitę.
Nenori, kad savivaldybės taptų traukos centrais
Jos teigimu, prekybos ir paslaugų atlaisvinimai galiotų tik nacionaliniu lygmeniu, o atskirtų savivaldybių karantino atlaisvinimai būtų susiję su švietimu, sveikatos priežiūros sektoriumi, namų ūkių bendravimu.
„Jei būtų priimtas sprendimas atlaisvinti prekybą arba paslaugas konkrečioje savivaldybėje, tai sukeltų galimą didžiulį susidomėjimą ir tai būtų traukos centras į kurį stengtųsi patekti žmonės iš aplinkui. Nenorėdami tokios situacijos, pirmiausia turėtume priimti sprendimą nacionaliniu lygmeniu atlaisvinti tokias paslaugas ar prekybą“, – sakė ministrė.
Siūlys apsispręsti dėl dviejų lygių karantino
Kaip teigiama po posėdžio išplatintame pranešime, šio plano tikslas – numatyti karantino režimo atlaisvinimo priemones atskirose srityse (pvz. namų ūkiai, sveikatos priežiūros veikla, sveikatinimo paslaugų organizavimas, ugdymas, neformalus švietimas ir švietimo pagalba, maitinimo įstaigų veikla, prekyba, paslaugų teikimas, žmonių judėjimas šalies viduje, susibūrimai, kultūrinė veikla, sporto bei laisvalaikio renginiai, kaukių dėvėjimo reguliavimas, socialinių paslaugų įstaigų veikla, įkalinimo įstaigų veikla, užsieniečių registracijos įstaigų veikla, sienų kontrolė ir užsieniečių atvykimo reguliavimas) atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos sergamumo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį ir teigiamų tyrimų dalį nuo visų atliktų tyrimų.
Karantino keitimo priemonės išdėstytos įvertinus galima viruso plitimo riziką dėl padidėjusio kontaktų skaičiaus ir gyventojų mobilumą.
Planuojant atnaujinti veiklas, kartu numatoma įvesti atlaisvinamos srities darbuotojų testavimą
Planuojant atnaujinti veiklas, kartu numatoma įvesti atlaisvinamos srities darbuotojų testavimą, taip pat papildomą srautų ribojimo bei higienos sąlygų užtikrinimą.
Taip pat VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dvejų lygių karantino, nacionalinio ir savivaldos, kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu leisti daugiau atlaisvinimų.
Pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse galima būtų svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės. Šiam siūlymui turės pritarti Vyriausybė.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje.
Ši išimtis nebūtų pritaikyta abiturientams, siekiant vienodų sąlygų laikant egzaminus, paskutiniųjų klasių moksleiviams kontaktinis mokymas būtų taikomas visos šalies mastu. Kiekvienas atlaisvinimas bus svarstomas atskirai, jam turės pritarti Vyriausybė.
Siūlo griežtinti atvykstančiųjų kontrolę
VESK posėdžio metu taip pat buvo svarstoma dėl atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolės jūrų ir oro uostose.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir Nacionalinės visuomenės centro darbuotojai tikrins atvykusius ir nukreips į mobilų punktą tam, kad būtų atliktas COVID-19 testas. Pažymėtina, kad atvykus iš šalių, kur fiksuojamas didelis sergamumas ar didelis koronaviruso mutacijų skaičius izoliacija privaloma vienose patalpose, t.y. tokie asmenys negalės palikti saviizoliacijos vietos per visą izoliacijos laikotarpį. Taip pat pritarta siūlymui įpareigoti vežėjus kontroliuoti keleivius.
„Siūlymas būtų, kad atitraukus šiek tiek nuo sienos, įrengiant tam tikrus postus medicininiais pagrindais, būtų stabdomi automobiliai ir prašoma pateikti informaciją apie turimą testą ir pateikti užpildytą formą“, – spaudos konferencijoje skalbėjo A.Bilotaitė.
Tokių postų įrengimui dar turės pritarti Vyriausybė.
Tai, pasak jos, leistų užtikrinti didesnę kontrolę sausumos keliuose, dėl koronaviruso mutacijų įvedus tokius sugriežtinimus ir oro bei jūrų uostuose.
„Šiandieną jau įsigaliojo reikalavimas atvykstantiems lėktuvais arba keltais asmenims turėti ir testą, ir užpildyti atitinkamą formą. Priimtas sprendimas, kad nuo šiandien yra griežtesnė kontrolė – tie asmenys, pasitelkiant pasienio pareigūnus bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojus bus atidžiau tikrinami ir tikrai bus užtikrinta, kad visi tie asmenys turėtų tiek testą, tiek užpildę formą“, – sakė ministrė.
„Raudonos“ savivaldybės šiuo metu yra devynios
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla po posėdžio sakė, kad vadinamosios „raudonos“ savivaldybės yra 9.
„Kiek leido mūsų pajėgumai intensyvinome darbą jose“, – sakė jis.
R.Požėlos teigimu, policija daugiau dėmesio skirs įmonėms, nes čia užsikrėtimų nemažai, ketinama atlikti pasirinktų įmonių kontrolę.
Policijai, anot R.Požėlos, dėl išaugusio krūvio valdant pandemiją šiuo metu trūksta 1,4 tūkst. darbuotojų, todėl tenka dirbti viršvalandžius.
Vyriausybė anksčiau sutarė dėl keturių ekspertų pasiūlytų karantino scenarijų, atsižvelgiant į sergamumo rodiklius.
D scenarijus – griežčiausias, jis galioja, kai sergamumas 14 dienų viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. C scenarijus taikomas šiam rodikliui viršijant 100 atvejų, B scenarijus – pasiekus 25–100 atvejų, A scenarijus – mažiau nei 25 atvejus.
Vyriausybė praėjusią savaitę ketino apsispręsti dėl kirpyklų ir ne maisto prekių parduotuvių atidarymo, tačiau ekspertų tarybai nepritarus premjerė šių klausimų neįtraukė į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
Pastarąsias dvi savaites sergamumas Lietuvoje siekė mažiau nei 500 atvejų 14 dienų laikotarpiu. Paskiepyta 2,8 procentai asmenų nuo visų šalies gyventojų.