Oficialiai ir viešai į prezidentą dėl Lukiškių aikštės įstatymo kreipėsi Laisvės partijos atstovai Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Jie ragino prezidentą įstatymą vetuoti.
Susitikimo su prezidentu G.Nausėda dėl Lukiškių aikštės ir apskritai valstybinės istorijos politikos prašėsi naujai susikūrusi partija „Nacionalinis susivienijimas“, vadovaujama Vytauto Radžvilo.
„Vilniaus mero R.Šimašiaus vienasmenis sprendimas įkurti Lukiškių aikštėje pliažą yra dar vienas mėginimas neleisti, kad Lietuvos sostinėje atsirastų tinkamai sutvarkyta valstybės reprezentacinė aikštė ir paneigti pačią tokios aikštės idėją.
Pliažo įrengimas lietuvių tautos istorinę ir politinę būtį turinčioje simboliškai įprasminti ir reprezentuoti valstybės aikštėje yra jau du dešimtmečius vis atviriau vykdomos Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politikos tęsimas ir naujausia jos išraiška“, – rašyta kreipimesi, kurį, be V.Radžvilo, pasirašė ir dar devyniolikos organizacijų atstovai.
Ar prezidentas skyrė laiko pasimatymui su rašto autoriais?
Nuo tiesaus atsakymo G.Nausėdos atstovas spaudai išsisuko.
„Prezidentas pastarosiomis savaitėmis gavo itin daug laiškų ir kreipimųsi iš organizacijų ir pavienių asmenų dėl Seimo priimto įstatymo ir Lukiškių aikštės. Prezidentas itin vertina bei gerbia jų išreikštą nuomonę ir savo sprendimą dėl Seimo priimto įstatymo priims atsižvelgdamas į jų išreikštas pozicijas“, – tokio atsakymo 15min sulaukė į klausimą, ar G.Nausėda prieš sprendimą dėl Lukiškių aikštės atsakė į „Nacionalinio susivienijimo“ kvietimą susitikti.
Prezidentas itin vertina bei gerbia jų išreikštą nuomonę ir savo sprendimą dėl Seimo priimto įstatymo priims atsižvelgdamas į jų išreikštas pozicijas.
Bandant pasitikslinti, ar apskritai su kuo nors G.Nausėda buvo susitikęs pasitarti dėl Lukiškių aikštės įstatymo, A.Bubnelis nurodė, kad susitikinėjo ne G.Nausėda, o jo patarėjai. Su kuo jie buvo susitikę, prezidentūra nekomentuoja.
„Be abejo, šiuo klausimu buvo ne vienas pasitarimas su patarėjais. Savo ruožtu jie turėjo susitikimų ir pokalbių su asmenimis ir organizacijomis, kurioms svarbi ši tema. Tai įprastas patarėjų darbas – prieš teikiant savo nuomonę prezidentui įvertinamos daugelio suinteresuotųjų šalių nuomonės“, – teigė A.Bubnelis.
Pats G.Nausėda šią savaitę interviu LRT „Dienos temai“ sakė, kad pats sprendimą jau turi, tačiau vertina teisinius aspektus.
„Galėčiau pasakyti tik tiek, kad sprendimą aš pats turiu, bet mes norėtume įvertinti visus teisinius aspektus, kurie yra šitame įstatyme, įvertinti juos visapusiškai ir tiktai tada padaryti galutinį sprendimą. Tad įstatymai man suteikė keletą dienų, tačiau viduje jau esu apsisprendęs“, – kalbėjo prezidentas.
Anksčiau 15min jis kritikavo Vilniaus mero sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną pliažą.
„Prezidento nuomone, Vilniuje tikrai yra daug miestiečiams patogių ir tinkamesnių vietų pliažo įrengimui. Įrengiant tokio pobūdžio objektus svarbiausiose Vilniaus vietose būtina atsižvelgti į istorinį kontekstą“, – G.Nausėdos nuomonę perdavė A.Bubnelis.
O kokios pozicijos dėl Lukiškių aikštės laikėsi buvę valstybės vadovai?
D.Grybauskaitei sprendimų dėl Lukiškių aikštės priimti pačiai neteko, tačiau 2018-aisiais, kilus konfliktui dėl paminklo šioje aikštėje statybų, tuometė šalies vadovė tikino, kad visi paminklai kažkuo nukreipti į praeitį.
„O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai, – LRT televizijai tuomet sakė ji. – Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams.“
V.Adamkus savo laiku buvo aiškiai pasisakęs, kad Lukiškių aikštėje norėtų matyti Vyčio paminklą ir džiaugėsi, kad jam vietos atsirado bent Kaune.
Tačiau Lukiškių aikštės įstatymo, pagal kurį aikštę Seimas norėjo įtvirtinti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su laisvės kovų memorialiniais akcentais, 2000-aisiais V.Adamkus nepasirašė.
Pagrindinis V.Adamkaus veto motyvas buvo tas, kad teisės akte reglamentuoti klausimai neturėtų būti įstatymu reguliuojamas dalykas – šiuos klausimus turėtų spręsti Vilniaus savivaldybė, atsižvelgdama į Seimo pareikštą nuomonę.