„Atvykote į iš Vilniaus į Kauną tam, kad pareitume pėsčiomis atgal?“, – juokaudama paklausiau Viktoro, kai mes trečiadienį, prieš pat 16 valandą, susitikome prie Laisvės kario skulptūros Kaune.
Į tai jis atsakė šypsniu.
Pažįstantys V.Radajevą, jį apibūdina kaip itin ištvermingą bei tvirtos valios asmenybę. Lenkijoje gimęs bei Lietuvoje užaugęs ukrainietis šias savo savybes puikiai demonstruoja žygiuose.
„Žygiais susidomėjau 2019 metais, kiek jų jau įveikęs – sunku pasakyti. Tokių, kurių maršrutas viršija 100 km, čia jau bus devintas. Daugelis bando standartinį žygį Kaunas–Vilnius. Pasirodė banalu. Nuėjau jį per Vilniaus gimtadienį, nesinorėjo kartotis. Kartą ėjau iš Trakų į Vilnių, pagalvojau, kad šalia Kernavė. Tuomet ėjau Kernavė–Trakai–Vilnius. Žiūriu, kad galima ir keturias sostines apkeliauti – tetrūko Kauno“, – kaip kilo idėja vienu žygiu aplankyti visas 3 istorines ir dabartinę Lietuvos sostines, atskleidė Viktoras.
Trukdė tai kovidas, tai vėžys
Šį maršrutą jis ketino įveikti dar prieš keletą metų, tačiau sutrukdė kovidas. Ruoštasi žygiui ir pernai, tačiau tuomet koją pakišo sunki liga – teko gultis ant operacinio stalo.
„Reikėjo prostatos vėžį išpjauti. Praėjus trims mėnesiams po operacijos aš jau 100 km aplink Vilnių prasiėjau. Savijauta nesiskiria nuo to, kai žygiuodavau prieš operaciją, ir dabar, po jos“, – nusijuokė žygeivis.
Viktoro kuprinė sveria kiek daugiau nei 5 kg. Joje – bananai, proteininiai batonėliai, koka kola, daug vandens ir paties pasigaminta „kosminė“ košė su vištiena.
„Teks stoti keletą kartų, nes su savimi tiek vandens, kiek reikia, nepasiimsiu. Pirmasis etapas – vos 41 km. Maistas lauks už Jonavos ir 113 kilometre“, – įvardijo Viktoras.
-
Agnei diagnozuotas itin retas smegenų navikas: prognozės buvo niūrios, bet gydymą pavyko pritaikyti
-
Su vėžiu kovojanti Indrė Burlinskaitė-Vaisieta gavo svarbaus tyrimo rezultatus: jie – įkvepia
-
Žinia, kad užsikrėtė pavojingiausiu ŽPV tipu, Giedrę nustebino, ginekologė ramina – vėžys neišsivysto per dieną
Daug simbolinių sukakčių
Ruoštis šiam iššūkiui jis pradėjo prieš Naujuosius metus – nuėjo iš Kauno į Vilnių. Paklaustas, kokiu sportu užsiima kasdien, Viktoras atsakė: „Ėjimu, nors nežinau, ar tai galima laikyti sportu“.
Užsiimtų gal kuo ir kitu, lankytų treniruoklių salę, bet keliai to daryti neleidžia.
„Pradedu savo žygį nuo Laisvės kario paminklo, kuris buvo išlietas Ukrainoje ir lygiai prieš penkerius metus pastatytas prie Kauno pilies, o užbaigsiu šventinę Lietuvai liepos 6-ąją, apie 20 valandą, prie Mindaugo paminklo Vilniuje. Laisvės karys tarsi žiūri į Mindaugo paminklą, kuris buvo pastatytas lygiai prieš 20 metų“, – kokia graži simbolika lydi jo sumanymą, įvardijo Viktoras.
Į žygį jį išlydėjo bendradarbiai bei kolegos, o pasitiks Vilniuje draugų būrys. Paklaustas, ką padarys pirmiausiai, įveikęs tuos suplanuotus 170 km, Viktoras prakalbo apie miegą. Na, dar alaus išgers šventės proga.
64-erių metų Viktoras vis dar dirba operatoriumi, nors iki pensijos liko vos pusmetis.
„Su malonumu dar padirbėsiu“, – apsuptas kolegų iš lenkų TV kanalo Lietuvoje „TVP Wilno“, šyptelėjo Viktoras ir užsimetęs kuprinę bei papozavęs keletui nuotraukų, patraukė savo suplanuotu maršrutu.
