„Keliuose recenzuojamuose moksliniuose tyrimuose buvo padaryta išvada, kad ivermektinas veiksmingiau gydo vėžį nei tradiciniai „Big Pharma“ patvirtinti gydymo būdai“, – teigiama publikacijoje lietuvių kalba, kuria pastaruoju metu aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose (kalba netaisyta).
Tekste teigiama, kad ivermektinas padeda „užkirsti kelią vėžiui“ ir siūloma kiekvienais metais „profilaktiškai gydytis didele ivermektino doze“. Tačiau toks elgesys gali būti itin nesaugus ir negrįžtamai pažeisti onkologinių pacientų organizmą.
Taip pat publikacijoje įterptos įvairių socialinių tinklų citatos anglų kalba, kuriose „alternatyvios medicinos specialistais“ prisistatantys asmenys vadina ivermektiną „vienu iš saugiausių vaistinių preparatų šiandieninėje rinkoje“, tačiau tam nėra jokių įrodymų.
Koks tai vaistas?
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.
Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.
Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.
Lietuvoje šis preparatas daugiausiai naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių.
Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus. Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.
Beje, netiesa, kad ivermektino „gerbėjams“ pavyksta „išvengti didžiosios farmacijos pramonės“, – kaip teigia su šiuo preparatu susijusių sąmokslo teorijų kūrėjai. Šios aktyviosios sudėties preparatą gamina JAV farmacijos įmonė – „Merck Sharp & Dohme“ (MSD).
Įmonė didelius šio preparato kiekius pastaruosius 30 metų aukoja besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų efektyviau kovoti su parazitinėmis ligomis.
Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, MSD išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.
Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas.
Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.
Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų.
Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.
Melagienų banga
Teiginiai apie tariamai stebuklingas ivermektino savybes ir tai, kad jis „nužudys farmacijos pramonę“, socialiniuose tinkluose sklando jau senokai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ivermektinas patvirtintas tropinėms ligoms, pavyzdžiui, niežams, gydyti. Šį antiparazitinį vaistą taip pat leidžiama naudoti tam tikroms veterinarinėms ligoms gydyti.
Pandemijos metu mokslininkai tyrė, ar ivermektinu galima gydyti Covid-19, tačiau tyrimais klinikinės naudos nenustatyta. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nėra patvirtinusi šio vaisto virusinėms infekcijoms gydyti.
Tikėtina, kad tai ir tapo savotišku dezinformacijos katalizatoriumi – kaip tik tuo metu, kai ivermektinas nebuvo patvirtintas, interneto erdvėje imta aktyviai dalytis žinutėmis apie tai, kad nuo žmonių neva „kažkas slepiama“, o vaistas apaugo daugybe sąmokslo teorijų.
-
Garsusis Joe Roganas užsikrėtė COVID-19: gydosi taip, kad medikai kraupsta
-
Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai pavojinga
-
Plinta melas, kad Japonija įveikė COVID-19 veterinariniais vaistais
-
Keisčiausios ir juokingiausios 2021 metų melagienos: kuo patikėjo lietuviai
-
Pražiopsojo naujieną: antiparazitinis vaistas nebedalijamas COVID-19 ligoniams
Klaidingai interpretuojamos publikacijos mokslo žurnaluose
Daugelis teiginių apie ivermektino gebėjimą gydyti vėžį atsirado dėl 2022 m. socialiniuose tinkluose pasirodžiusių pranešimų, kuriuose cituojama JAV nacionalinės medicinos bibliotekos „PubMed“ mokslinių tekstų duomenų bazėje atlikta paieška.
Taip pat lietuviškame tekste įdėta aktyvi nuoroda į „Nature“ žurnale perpublikuotą, „The Journal of Antibiotics 2017 metais išleistą apžvalgą (angl. review), skambiu pavadinimu „Ivermektinas: mįslingas daugialypis „stebuklingas“ vaistas toliau stebina ir pranoksta lūkesčius“.
Tačiau pats „Nature“ žurnalas, akcentuoja, kad apžvalgose nepateikiama naujos informacijos, ar naujai atliktų tyrimų, galinčių tapti įrodymais tekste išdėstytiems teiginiams.
„Apžvalginį straipsnį taip pat galima vadinti literatūros apžvalga. Tai anksčiau paskelbtų tyrimų, tam tikra tema, rinkinys. (...) Skirtingai nei originaliame moksliniame straipsnyje, jame nebus pateikiami nauji eksperimentų rezultatai“, – skelbia mokslininkai.
Atidžiau išanalizavus mokslinių straipsnių, kurie paminėti apžvalgoje sąrašą, aiškėja, kad tai nėra patys naujausi duomenys – visi tekstai buvo parašyti dar iki 2016 metų, o seniausias datuojamas 1979 metais.
Tarp cituojamų mokslininkų itin dažnai pasitaiko du ivermektino atradėjai – profesorius Williamas Campbellas ir japonų mokslininkas Satoshi Omura – už tai apdovanoti Nobelio premija dar 2015 metais.
Kai kuriuose mokslo straipsniuose ivermektinas įvardijamas potencialiu vaistu nuo vėžio.
Vienas tekstas, pavadintas, „Ivermektinas – potencialus priešvėžinis vaistas, gautas iš antiparazitinio vaisto“, yra itin dažnai cituojamas alternatyvios medicinos ekspertais save laikančių asmenų.
Tačiau, nepaisant skambaus pavadinimo, jame nenurodoma, kad šis preparatas yra pripažintas efektyviu gydant onkologinius susirgimus. Priešingai – tekste raginama atlikti daugiau klinikinių tyrimų.
„Nepaisant to, kad atlikta daugybė tyrimų, vis dar neišspręsti kai kurie esminiai klausimai.
Visų pirma, neaiškus konkretus ivermektino (IVM) sukeliamo citotoksiškumo naviko ląstelėms mechanizmas; jis gali būti susijęs su IVM poveikiu įvairiems signaliniams keliams, tačiau apskritai nėra labai aiškus.
Antra, atrodo, kad IVM sukelia mišrią navikinių ląstelių mirtį, o tai taip pat yra prieštaringas klausimas.
Todėl šioje apžvalgoje apibendrinami naujausi IVM priešvėžinio poveikio duomenys ir aptariamas naviko proliferacijos slopinimo mechanizmas bei IVM sukeliamos naviko užprogramuotos ląstelių mirties būdas, kad būtų galima teoriškai pagrįsti IVM, kaip galimo priešvėžinio vaisto, naudojimą“, – nurodoma publikacijoje.
15min verdiktas: melas. Nurodoma, kad kai kuriuose tyrimuose buvo nagrinėjamas ivermektino naudojimas onkologinių ligų gydymui, tačiau tai klaidinanti interpretacija – su žmonėmis šis preparatas tokių rimtų susirgimų gydymui bandytas dar nebuvo.
Nors mokslininkai sutaria, kad reikėtų atlikti dar papildomų tyrimų, tačiau kol kas nėra rezultatų, kuriais remiantis ivermektino bandymus būtų siūloma atlikti su žmonėmis.
Mokslininkai akcentuoja, kad tam dar anksti ir reikėtų išspręsti keletą neatsakytų klausimų dėl šio vaisto šalutinių poveikių ar sąveikos su kitais preparatais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
