„VGT nariai sutarė, kad būtina spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą“, – žurnalistams po posėdžio teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Anot jo, sistemos bus įsigyjamos kitais metais.
K.Budrys tvirtino, kad poreikį sparčiau įsigyti minėtas oro gynybos sistemas diktuoja pasikeitusi situacija po incidento praėjusią savaitę, kai Lenkijos teritorijoje pasienyje su Ukraina nukritus raketai žuvo du vietos gyventojai.
Pasak G.Nausėdos patarėjo, darbas su sąjungininkais numatant, kokia bus oro gynybos sistema visame regione, „yra prioritetinis“ rengiantis kitų metų NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
K.Budrys nekonkretizavo, ar įsigyjamos vidutinio nuotoliu sistemos būtų Lietuvos jau turimos NASAMS. Pasak jo, svarstomi keli variantai.
„Svarstomas ne vienas šiuo metu variantas, taip, buvo įvardintos kelios sistemos. Mums bus svarbūs du kriterijai: vienas – tai įgyvendinimo terminai, kada tas sistemas anksčiausiai galėtumėme gauti, antras svarbus kriterijus – integralumas su mūsų jau turimomis gynybos sistemomis, bendrai su visa NATO sistema, nes kaip žinia, mūsų turimos NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos yra integrali NATO sistemos dalis“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, šiuo metu rinka yra itin dinamiška, tad dėl konkrečios ginkluotės bus apsispręsta artimiausiu metu.
Be vidutinio, Lietuvos kariuomenė taip pat turi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, tačiau ilgojo nuotolio ginkluote nedisponuoja ir yra priklausoma nuo NATO sąjungininkų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad paankstinti oro gynybos sistemų pirkimus bus sudėtinga, turint omenyje dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusią tokios ginkluotės paklausą pasaulyje.
„Sprendimas padarytas toks, kad mes turime pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Pas mus buvo planuose, bet buvo gerokai vėliau, tiesiog mėginsime priartinti prie dabarties. Žinant paklausą ir pasiūlą, tai nebus taip lengva padaryti“, – pripažino A.Anušauskas.
Be vidutinio, Lietuvos kariuomenė taip pat turi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, tačiau ilgojo nuotolio ginkluote nedisponuoja ir yra priklausoma nuo NATO sąjungininkų.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad be nacionalinių sprendimų ankstinant NASAMS sistemų įsigijimus, Lietuva su partneriais turi siekti įtikinti NATO, jog Aljansas dislokuotų ir daugiau ilgojo nuotolio sistemų rytų flange, kadangi atskiros valstybės jų įsigyti nepajėgtų dėl didelės kainos.
„Jei kalbame apie tolimąjį nuotolį, „Patriot“ sistemas, vienos sistemos kaina prasideda nuo milijardo. Tai yra sistemos, kurios reikalauja daugiau Aljanso, kaip kolektyvinio Aljanso, dėmesio rytų flangui“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
