„Pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvines gynybos sistemas“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.
„Ši sistema ryškiai sustiprins Lietuvos kariuomenės galią“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad jas ketinama įsigyti iki 2026 metų. Kaip skelbta anksčiau, sistemų įsigijime kartu su Lietuva taip pat turėtų dalyvauti ir Latvija bei Estija.
Ministras taip pat pranešė, kad patvirtintas principinis kariuomenės struktūros planas.
„Šiek tiek keisis pavadinimai, bus didinamas šauktinių skaičius ir civilių darbuotojų, taip pat kariūnų skaičius“, – sakė A.Anušauskas.
Šauktinių skaičių nuspręsta padidinti iki 4,4 tūkstančio. Praėjusią savaitę buvo sudaryti 2022 metų šauktinių sąrašai, juose numatyta, kad šiemet tarnyba kariniuose turėtų vykdyti apie 3,8 tūkstančio karių.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai ministras teigė, kad Lietuva yra numačiusi šią šalį paremti „realiomis praktinėmis priemonėmis“.
„Tame tarpe – didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami tam tikrą materialinę pagalbą ir ta materialinė parama, tai ir letalinė, ir neletalinė, ir humanitarė parama“, – sakė A.Anušauskas.
Visgi jis sakė negalintis tiksliai įvardinti kiek ir kokios paramos bus suteikta ar to, kokia ginkluotė bus perduota Ukrainai.
„Principinė žinia, kurią norime perduoti – Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, remia Ukrainą, norinčią apginti savo suverenumą“, – tvirtino jis.
„Kokia konkrečiai parama – neletalinę aš esu įvardinęs, o visa kita yra valstybių susitarimas neviešinti (...)“, – teigė A.Anušauskas.
Vienas iš taryboje aptartų klausimų buvo ir sekmadienį prasidėjusios JAV ir Rusijos derybos dėl išaugusios įtampos sumažinimo.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė VGT pristatęs tiek NATO ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų parengtį, tiek sumanymus, kaip aljansas yra pasiruošęs reaguoti į esamą situaciją Ukrainoje.
D.Kuliešius patikino, kad derybų pozicijos yra derinamos.
„Pozicijos tarp sąjungininkų yra labai glaudžiai derinamos. Yra derinamos pozicijos prieš pokalbius ir po pokalbių“, – teigė jis.
Savaitgalį JAV žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, esą amerikiečiai svarstytų ir tam tikrą pajėgų atitraukimą iš rytinio NATO flango, jei tą patį padarytų ir Rusija, tačiau A.Anušauskas tokias kalbas pavadino dezinformacija.
„Kalbos apie tai neina ir jos tiesiog nebuvo. Tai yra spekuliacijos ir aš tai įvardinčiau dabartinėje stadijoje kaip dezinformaciją“, – sakė jis.
Anot D.Kuliešiaus, iš pirmadienį prasidėjusių JAV ir Rusijos derybų dėl Ukrainos saugumo tikimasi, kad bus užkirstas kelias „blogiausiam scenarijui“.
„Tikimasi vieningo veikimo, tam, kad būtų NATO įsipareigojimas užtikrinti visų NATO narių saugumą. Svarbiausias tikslais šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė D.Kuliešius.
Taip pat VGT buvo sutarta kurti tarpinstitucinį veiksmų koordinavimo centrą, pranešė prezidento patarėjas.
„VGT nariai sutarė dėl koordinuoto veikimo NATO, ES, tarptautiniuose dvišaliuose formatuose, su tikslu siekti Lietuvai prioritetinių saugumo priemonių“, – sakė D.Kuliešius.
„Valstybės kanceliarijoje bus sukurtas tarpinstitucinis veiksmų koordinavimo centras, tai svarbu ne tik dėl įvykių Ukrainoje, augančių grėsmių ir įtampų, tačiau taip pat svarbu čia Lietuvoje stebėti grėsmes ir rizikas, vertinti parengtį gyvybiškai svarbiose valstybės srityse: energetikos, valstybės saugumo, elektroninėje erdvėje ir kitose svarbiose sferose“, – pridūrė jis.
Posėdyje svarstytos ir diplomatinės bei kitokios priemonės, kurių Lietuva galėtų imtis esamoje situacijoje bei aptarti paskutiniųjų savaičių įvykiai Kazachstane.
„Buvo diskusija ir apie Kazachstaną. Tai, vėlgi, papildomas įtampos taškas bendrame pasaulio saugumo paveiksle. Ką šiandien darome, tai įdėmiai stebime situaciją, dar kol kas pasakyti savo vertinimo iki galo negalime“, – teigė D.Kuliešius.
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių. Jungtinių Valstijų ir Rusijos aukšto rango pareigūnai sekmadienį pradėjo dviejų dienų derybas Ženevoje, anksčiau Kremliui pažėrus Vašingtonui virtinę reikalavimų, tarp jų – reikalavimas nepriimti naujų narių iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, įskaitant Ukrainą.
Jau daugiau nei savaitę visą Kazachstaną apėmę protestai praeitą trečiadienį peraugo į protestuotojų susirėmimus su policija ir valstybinių įstaigų pastatų šturmą – tai yra didžiausias iššūkis Kazachstano autoritarinei valdžiai per kelis dešimtmečius.
Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, reaguodama į prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo kvietimą žada atsiųsti į Kazachstaną „taikdarių pajėgas“.
Per susidūrimus su kariškiais yra apie pusantro šimto žuvusiųjų, keli šimtai žmonių sužeista, tūkstančiai – suimti.
