Praėjus beveik metams nuo pirmųjų sulaikymų surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje žmogaus teisių gynėjai tvirtino, kad šiuo metu nelaisvėje yra septyni organizacijos lyderiai ir atstovai.
Tarp sulaikytųjų – organizacijos savanorių tinklo lyderė Marfa Rabkova, įkalinta jau beveik lygiai metus, „Viasna“ viceprezidentas Valentinas Stefanovičius, organizacijos padalinio Gomelyje vadovas Leanidas Sudalenka, buvęs Tarptautinės žmogaus teisių federacijos viceprezidentas Alesius Beliackis ir kiti.
„Viasna“ ekspertas Pavelas Sapelka tvirtino, kad jie kaltinami padėję organizuoti protestus, „rengę žmones masiniams neramumams“, taip pat dėl „socialinio prešiškumo“ viešai kritikuojant valdžios sprendimus, ir pan. A.Beliackis, V.Stefanovičius ir Vladimiras Lakpovičius dar kaltinami grupinių veiksmų, siekiant pažeisti viešąją tvarką, organizavimu ir mokestinių pažeidimų.
Pasak P.Sapelkos, pagal pateiktus kaltinimus, kai kuriems jų gresia iki 12 metų nelaisvės.
Kiti organizacijos atstovai, suimtųjų artimieji per konferenciją pasakojo apie nepakeliamas įkalinimo sąlygas, kliūtis bendrauti su jais, trukdymą gauti gydymą susirgus COVID-19.
Kaip konferencijoje teigė Ilja Nuzovas, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) padalinio Vakarų Europai ir Centrinei Azijai vadovas, be minėtų suimtųjų, dar dešimčiai iškeltos baudžiamosios bylos.
Kampanija – sulaikymų metinėms
„Skelbiame plačią kampaniją siekdami šio tikslo, siekdami išlaisvinti „Vesna“ narius, ji suplanuota rugsėjo 17-ąją. Kodėl ši data? Todėl, kad būtent šią dieną, lygiai prieš metus, buvo suimta Marfa Rabkova, „Viasna“ savanorių tarnybos koordinatorė. Ji, deja, iki šiol yra suimta“, – teigė I.Nuzovas.
Organizacija rugsėjo 17-ąją skelbia virtualų „pasaulinį protestą“, kviesdami socialiniuose tinkluose dalytis žinia su grotažyme #FreeViasna“, internetiniuose tinklalapiuose įsidėti specialiai parengtas reklamines juostas, naudoti plakatus ir skrajutes su įkalintųjų veidais, vykdyti įvairias protesto akcijas ir apie jas pranešti „Viasna“, taip siekiant „parodyti pasauliui ir Baltarusijos valdžiai, kad mes esame kartu su „Viasna“.
„Viasna“ kviečia nukreipti žinutes apie šios organizacijos uždarymą į tarptautines, nevyriausybines organizacijas, vyriausybes, rašyti laiškus žmogaus teisių gynėjams.
Anot I.Nuzovo, kampaniją palaiko didžiosios nevyriausybinės organizacijos – jo atstovaujama FIDH, „Human Rights Watch“, „Amnesty International“, „Human Rights House Foundation“ ir kitos.
JT atstovė: Minsko veiksmai – savavališki ir politiškai motyvuoti
Jungtinių Tautų specialioji pranešėja dėl žmogaus teisių padėties Batarusijoje Anais Marin (Anais Maren) pabrėžė, kad Baltarusija nepripažįsta jai JT suteikto mandato, todėl ji neturi galimybės dirbti Baltarusijoje ir yra „tiesiogiai priklausoma“ nuo žmogaus teisių organizacijų bendradarbiavimo šalyje, daugiausiai nuo „Viasna“.
Šios organizacijos pastangomis, pasak A.Marin, JT „mandato įgyvendinimas visada buvo esminis“.
„Siaubingos represijos, šiuo metu nukreiptos prieš „Viasna“, turi didelį poveikį mūsų galimybėms Ženevoje sekti kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, rinkti liudijimus ir tinkamai fiksuoti represijas. Tai, tikėtina, nėra atsitiktinumas. Aš esu giliai susirūpinusi dėl Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų, kurie buvo suimti per pastaruosius mėnesius“, – kalbėjo ji.
„Mūsų vertinimu, sulaikymai yra savavališki, baudžiamasis persekiojimas ar kitos jų patiriamos priekabiavimo formos yra politiškai motyvuoti veiksmai“, – pareiškė JT specialioji pranešėja.
„Todėl mes reikalaujame, kuo skubiau juos paleisti, ir reikalaujame, jog būtų garantuotos jų teisės į sąžiningą teismą ir kad su jais nebūtų blogai elgiamasi sulaikymo vietose. Panašu, kad sulaikymo vietose yra tyčia sukurtos žiaurios sąlygos žmogaus teisių gynėjams“, – tvirtino A.Marin.
Ji sakė, kad vadovaudamasi JT suteiktu mandatu, reguliariai siunčia pareiškimus su kaltinimais Baltarusijos vyriausybei, taip pat rengia raportus JT Generalinei Asamblėjai apie situaciją Baltarusijoje. Naujausia ataskaita bus pristatyta spalį Niujorke. Be kita ko, pabrėžiama ir sudėtinga moterų bei jų teisių gynėjų situacija.
Taip pat JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras paskyrė tris nepriklausomus ekspertus surinkti parengti ir išanalizuoti informaciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, be kita ko, siekiant nustatyti šių veiksmų kaltininkus.
Po pernai rugpjūčio 9-ąją vykusių prezidento rinkimų, kai nugalėtoju paskelbtas nuo 1994 metų šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, Balarusijoje kilo masinės demonstracijos. Taikūs protestai malšinti jėga ir represijomis, iki šiol Baltarusijoje vyksta protestuotojų teismai, apie 600 žmonių paskelbti politiniais kaliniais.
Lietuva ir kitos Vakarų rinkimus vadina suklastotais ir nepripažįsta A.Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.
