„Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.
Pasak jo, tarp pasiūlymų būsimiems šeštokams bus, kaip įprasta, prancūzų, vokiečių, taip pat ispanų kalba. Ispanų kalbos kaip antrosios užsienio šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikai.
A.Šileris sakė, kad miesto biudžete šiam pokyčiui ir kitoms veikloms, susijusioms su ES kalbų pasirinkimo auginimu, suplanuota 1 mln. eurų suma.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas yra sakęs, kad rusų kalba kaip antrasis užsienio kalbos pasirinkimas tikriausiai nunyks savaime ir po dešimtmečio galimybės ją pasirinkti natūraliai bus labai ribotos – keliose mokyklose.
Portalui „Bernardinai“ duotame interviu ministras teigė, kad matant dabartinius mokinių pasirinkimus „rusų kalba tikrai nebus tarp dominuojančių“, be to, šiuo metu stiprinamas kitų užsienio kalbų mokytojų rengimas, o rusų kalbos pedagogai nerengiami, be to daugelis rusų kalbos mokytojų yra vyresnio amžiaus ir išeis į pensiją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo metu rekomenduoja mokykloms atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, tačiau drastiškų pokyčių neplanuojama, be kita ko, užtikrinant galimybę šeštoje klasėje pradėjus mokytis antrosios užsienio kalbos tęsti jos mokymąsi iki pat gimnazijos baigimo.
ŠMSM skelbė, kad besirenkančiųjų mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokėsi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.
Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, nuo 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10 arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis mažiausiai vienos užsienio kalbos.