„Man susidaro įspūdis, kad labai dažnai būna per daug emocijų abiejose pusėse. Galiu pasakyti, kad partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vyriausybė, ypač premjero Mateuszo Morawieckio (lenkų premjero Mateušo Moraveckio – BNS) kabinetas, rado puikių partnerių dabartinėje Lietuvos Vyriausybėje. Besivystančius Lenkijos ir Lietuvos santykius vertiname labai gerai“, – žurnalistams Vilniuje, Lenkų kultūros namuose, šeštadienį sakė viceministras Andrzejus Papierzas.
Pasak jo, nors Vilniaus krašte dalis lenkų mažumos problemų yra sprendžiamos, vis dėlto visas jas išspręsti sunku, nes nuolat iškyla naujų klausimų.
„Kai praėjus daugeliui metų girdžiu lenkų bendruomenės veikėjų keliamas problemas, man susidaro įspūdis, kad apie daugumą šių problemų panašiai buvo kalbėta ir 1991–1992 metais. Dalis šių problemų yra sprendžiamos, bet noriu pasakyti, kad niekada nebus idealios padėties, kuria būtume patenkinti, nes abiem šalims išsprendus kokias nors problemas visuomet iškyla kažkokių naujų kliuvinių“, – argumentavo A.Papierzas.
Rugsėjo 1-osios renginyje dalyvavęs viceministras teigė, kad Lietuva yra draugiška šalis, Lenkijai artima kaimynė, abi šalis sieja „daugelis regiono ir europinės politikos rūpesčių, ypač saugumo srityje“.
„Dėl to kalbant apie visiškai praktinius klausimus, pavyzdžiu, apie ministrės A. Zalewskos (lenkų švietimo ministrės Anos Zalevskos – BNS) vizitą ir švietimo sritį, neslepiu, kad kalbėdamasis su Lietuvos premjeru (...) pabrėždavau, jog dabartinės Lenkijos politika dės pastangas, kreips išteklius ir veiksmus, kad Lietuvos lenkai ne vien deklaratyviai (...) taptų labai svariu Lietuvos valstybingumo elementu. Ministrė pabrėžė esminius dalykus – būtina tobulai mokėti kalbą, užtikrinančią visavertį lenkų gyvenimą Lietuvos Respublikoje“, – teigė viceministras.
Besivystančius Lenkijos ir Lietuvos santykius vertiname labai gerai, – žurnalistams Vilniuje, Lenkų kultūros namuose, šeštadienį sakė viceministras Andrzejus Papierzas.
Vis dėlto lenkų politikas teigė, kad Varšuva kategoriškai nusiteikusi prieš bet kokias sovietinės ideologijos apraiškas ar paramą jai.
„Negalime toleruoti ir neskatinsime, kad toliau gyvuotų kažkokios Sovietų Sąjungos laikų atgyvenos, pavyzdžiui, kažkokie tūpsniai ir simpatijos sovietinei tradicijai, istoriografijai. (...) Lenkijoje taip pat objektyviai ir vienareikšmiškai įvertinome nusikalstamo komunistinio valdymo laikotarpį. Jeigu atsiranda tokių elementų, ypač tarp Lietuvos lenkų, mums tai visiškai nesuprantama. Tokiais dalykais negali būti grindžiami jokie rimti santykiai su nepriklausoma Lietuvos valstybe“, – kalbėjo viceministras A. Papierzas.
Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska pernai teigė, kad švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigą gegužės 9- ąją yra neteisinga, nes ši diena 1945-aisiais neatnešė laisvės nei Lietuvai, nei Lenkijai. Tuometinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovai ne kartą dalyvavo gegužės 9-osios minėjimuose Vilniuje.
Per vieną tokių minėjimų europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis Vilniuje pasirodė įsisegęs vadinamąją Georgijaus juostelę. Jos naudojimas kritikuojamas, nes šį ženklą aktyviai naudoja Rusijos remiami separatistai rytų Ukrainoje.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse užsienyje gegužės 9-ąją kasmet vyksta iškilmingos šventės, minint pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Vakarų Europa, įskaitant Lietuvą, karo pabaigą pamini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Rugsėjo 1-ąją sukanka 79 metai, kai nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją. Ši data paprastai laikoma ir Antrojo pasaulinio karo pradžia.
