Vidaus reikalų viceministras V.Dmitrijevas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas penktadienį surengė spaudos konferenciją apie tai, kur, karo atveju, Lietuvoje gyventojams būtų galima rasti saugią priedangą.
Viceministras teigė, kad piliečiai galėtų pasinaudoti rūsiais ir cokoliniais aukštais, esančiais kolektyvinės apsaugos statiniuose.
„Apie 10 proc. gyventojų galėtų pasinaudoti kolektyvinės apsaugos statiniuose esančiais rūsiais arba cokoliniais aukštais, kurie, mūsų nuomone, šiai dienai labiau būtų pritaikyti, jeigu to prireiktų, karo atveju“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Lietuvoje karo grėsmės dabar nėra.
-
A.Bilotaitė: kolektyvinės apsaugos statinių užtektų 40 proc. gyventojų priedangai
-
Agnė Bilotaitė patikino, kad slėptuvių Lietuvoje užtektų visiems gyventojams
-
Karo atveju Lietuvoje teoriškai būtų kur slėptis, praktiškai – vargu
-
Šeima rūsyje įsirengė slėptuvę: „Galvojom, kur slėptis su vaikais, jei kris bombos“
M.Kanapickas: ilgai slėptis nebūtų galimybių
PAGD duomenimis, Lietuvoje yra 1937 kolektyvinės apsaugos statiniai, 1199 jų turi arba rūsius arba cokolinius aukštus.
PAGD direktoriaus pavaduotojas patikslino, jog kolektyvinės apsaugos statiniuose antžeminėje dalyje tilptų 34 proc. gyventojų, požeminėje dalyje – 9 proc.
Bendrai kolektyvinės apsaugos statiniuose tilptų 43 proc. šalies gyventojų.
PAGD direktoriaus pavaduotojo teigimu, kolektyvinės apsaugos statinių antžeminė dalis galėtų būti naudojama tada, jei gyventojai, evakuacijos atveju, neturėtų, kur laikinai prisiglausti, ir evakuojami būtų iš ten.
Bet tik kolektyvinės apsaugos statiniuose esantys rūsiai ir cokoliniai aukštai, pasak M.Kanapicko, būtų labiau tinkami oro pavojaus atveju.
„Mes kalbame apie viršslėgį, apie sprogmens sukeliamą skeveldrų poveikį ir panašiai“, – teigė jis.
Mokyklos ir darželiai, pasak jo, turi pakankamai neblogos būklės rūsius ir cokolinius aukštus: „Net įrengtos atskiros patalpos kaip mokymo salės su pilna infrastruktūra.“
Visgi ilgai slėptis mokyklų ar darželių požeminėse dalyse esą nebūtų galimybių.
„Dalis tokių rūsių nėra tinkamai įrengti patenkinant žmogaus būtinuosius poreikius – savaitei ar dviem, bet, jeigu mes kalbame apie priedangos klausimą, valandai, dviem ar parai – jokių problemų, galima būtų tas patalpas naudoti kaip priedangą“, – teigė M.Kanapickas.
Aiškinamasi, kur dar būtų galima rasti priedangą
Gyventojai, anot PAGD vadovo pavaduotojo, taip pat galėtų prisiglausti alternatyviose vietose – požeminėse automobilių aikštelėse, požeminės perėjose.
Čia preliminariai turėtų tilpti 45 proc. šalies gyventojų.
„Šiuo metu mes inventorizuojame kitų statinių galimus plotus, kurie yra žemesnėje nei 0 grindų altitudėje. Į tai papultų požeminės perėjos, požeminiai parkingai ir panašiai. Preliminariai vertinant, tose patalpose mes galėtumėm talpinti apie milijoną du šimtus žmonių. <...> Tai praktiškai sudarytų 45 proc. gyventojų“, – teigė M.Kanapickas.
Preliminariai vertinant, tose patalpose mes galėtumėm talpinti apie milijoną du šimtus žmonių.
Viceministras teigė, kad šios alternatyvios priedangos vietos bus pažymėtos Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt.
Ar bus kažkaip išskirtinai žymimos realiai gatvėje, tai, pasak V.Dmitrijevo, paaiškės ateityje.
Be kita ko, M.Kanapickas paragino gyventojus susitvarkyti daugiabučių namų rūsius, kad, esant reikalui, juose taip pat būtų galima slėptis.
Kur reikėtų ieškoti priedangos esant potencialiam kariniam pavojui?
Priedangos reikėtų ieškoti kuo arčiau
M.Kanapickas teigė, jog tai turėtų būti artimiausiai esanti vieta.
„Jeigu žmogus, kada atsiranda realus pavojus, yra pakeliui iš darbo į namus, šalia kažkokio požeminio parkingo, faktas, kad jis turėtų ieškotis priedangos būtent požeminiame parkinge.
Jeigu jis tuo metu namie, automatiškai jis namų aplinkoje turėtų ieškotis prieglobsčio arba priedangos.
Jeigu mes kalbame apie gyventojų evakuaciją, perkėlimą į saugias teritorijas, vienareikšmiškai prioritetas būtų kolektyvinei apsaugai mano paminėtuose visuomeninės paskirties pastatuose“, – vardijo PAGD pareigūnas.
Kolektyvinės apsaugos statiniai – ugdymo įstaigos, sporto ir kultūros centrai – yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui.
„Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių“, – teigiama Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje.
Anksčiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, remdamasi Registrų centro duomenimis, patikino, kad, esant reikalui, „visi Lietuvos žmonės galėtų pasislėpti“.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota daugiau kaip 200 tūkst. įvairių pastatų (gyvenamųjų namų, daugiabučių, komercinės ir kitos paskirties pastatų), turinčius įregistruotus rūsius ar (ir) cokolinius aukštus.
Bendras įregistruotų rūsių plotas yra apie 18 mln. kv metrų, cokolinių aukštų – beveik 6 mln. kv metrų.
