Trečiadienį jis Seimui pateikė Vyriausybės siūlymą dar trims mėnesiams – iki gegužės 13 dienos – pratęsti didesnius karių įgaliojimus pasienyje.
Po pateikimo tam pritarė 104 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, trys susilaikė. Priimti nutarimą planuojama sausio 18 dieną.
„Nepaprastosios padėties atveju, kuri baigia galioti sausio 14 dieną, kariai automatiškai įgyja tas specialiąsias teises, tuo metu ekstremalios situacijos atveju, kuri tęsis po sausio 14 dienos, kariams būtinas teisių suteikimas Seimo nutarimu“, – trečiadienį parlamente sakė viceministras.
Ankstesniu sprendimu papildomi įgaliojimai kariams patruliuojant pasienyje suteikti iki vasario 13-osios.
Tokiu atveju kariai pasienyje, kaip ir pasieniečiai, turi teisę duoti privalomus nurodymus, atlikti asmens apžiūrą, sulaikyti įtariamus asmenis ir kt.
„Nors padėtis, atrodo, prie sienos stabilizavosi, bet ji lieka įtempta, rizika dėl migrantų srautų, kaip žinia, išlieka labai didelė“, – tvirtino krašto apsaugos viceministras.
„Žvalgybų duomenimis, migrantų skaičius Baltarusijoje lieka gana didelis, skaičiuojamas tūkstančiais. Aišku, tikslaus skaičiaus negalime pasakyti, tačiau jis yra“, – sakė jis.
Ž.Tomkaus teigimu, dabar migrantai dažniau renkasi kirsti Latvijos ir Lenkijos sienas nei Lietuvos.
„Dabar tas nukreipimas vyksta į Latviją arba Lenkiją, tačiau stebimas pareigūnų iš kitos pusės aktyvumas prie sienos, todėl būtina mūsų karių pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai“, – sakė jis.
Viceministro duomenimis, per dieną nuo 30 iki 60 žmonių bando kirsti Latvijos sieną. Anot jo, sienos kirtimo skaičiai auga ir prie Lenkijos.
„Bandymų kirsti Lietuvos sieną yra minimalus per pastarąsias savaites. Bet jeigu skaičiuotume nuo lapkričio mėnesio, vis dėlto bandymų kirsti Lietuvos sieną buvo apie 800 žmonių“, – sakė Ž.Tomkus.
Jo teigimu, nerimą kelia ir bendras karinis Baltarusijos ir Rusijos aktyvumas.
Vyriausybės duomenimis, šiuo metu daugiau nei tūkstantis karių pasitelkta padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai atlikti jai pavestas sienos apsaugos funkcijas.
Pasieniečių duomenimis, į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, dar per 8,1 tūkst. jų pasienyje apgręžta.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
