Susitikime konstatuota, kad Rusijos agresyvūs veiksmai prieš kaimynines valstybes – karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos ir jos teritorijų okupacija, kariniai veiksmai Donbase, Krymo ir Kaliningrado militarizacija, kibernetinės atakos ir kt. – pažeidžia saugumą Europoje. Atsižvelgiant į tai, NATO pasirengusi imtis visų reikalingų priemonių Aljanso narių saugumui ir gynybai užtikrinti.
„Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją. Rusijos karinių pajėgų telkimas ir revanšistinė retorika verčia stiprinti atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemones, todėl siekiame papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange“, – sakė E.Meilūnas.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos integraciją. „Negalima ignoruoti gilėjančios Rusijos-Baltarusijos karinės integracijos ir augančio Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje. Būtina, kad NATO atsižvelgtų į šį svarbų veiksnį“, – pabrėžė viceministras.
NATO šalių atstovai aptarė tolesnę politinę ir praktinę paramą Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai. Sutarta, kad bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų susilaukti tokio atsako, kurio kaina Rusijai būtų didžiulė. Sausio 10 dieną planuojamas NATO-Ukrainos komisijos posėdis, kuriame sąjungininkės aptars saugumo situaciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru.
Aptardami pasirengimą NATO-Rusijos tarybai, sąjungininkai akcentavo, kad NATO lieka įsipareigojusi dviejų takelių politikai Rusijos atžvilgiu, t.y. atgrasymo bei gynybos stiprinimui ir dialogui,. Tačiau šis dialogas turi vykti laikantis sąjungininkų vienybės, abipusiškumo, pagarbos tarptautinei teisei ir kitų Europos saugumo kertinių principų. Būtina tolesnio dialogo sąlyga – Rusija turi imtis aiškių įtampos mažinimo priemonių.
