Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar šalies gynybos pramonės įmonėms leisti pirkti dronų ar kitų prekių komponentų ir iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių gamintojų, jei jos neranda patikimų gamintojų palankiomis kainomis.
„Siūlymas yra labai ribotos apimties, kalbant tik apie komponentus, apie vadinamąją „geležį“, ne apie programinę įrangą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Jis pažymėjo, kad prekės būtų naudojamos tik testavimui ir paramai Ukrainai, o ne nuolatiniam naudojimui.
„Tokios išimtys būtų laikinos, nes pagrindinis mūsų tikslas yra išvystyti vietinę dronų ekosistemą – nuo „geležies“ iki programinės įrangos. Tam reikia laiko“, – dėstė K.Žemaitis.
Anot jo, šis siūlymas „be didelio entuziazmo Kinijos dronų rinkai“.
„Mes turime labai greitai užsukti savo dronų ekosistemą, tam mums reikia atsispirti, tam mums reikia tam tikrų komponentų. Bet šitas pasiūlymas bus labai ribotas ir bus labai atidžiai sekama, kam tie dronai yra naudojami“, – sakė viceministras.
Asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma teigė, kad tokia politikų iniciatyva yra teigiama, jei kalbama apie mechanines detales.
„Bet kada mes kalbame apie galimybę atiduoti duomenis į elektroninę erdvę, čia be jokios abejonės kyla papildomų klausimų, ar išliks tikimybė gamintojams kontroliuoti tuos įrenginius“, – sakė V. Dirma.
Jis pažymėjo, kad dronus iš Kinijos gamintojų perka tiek Ukraina, tiek Rusija.
„Turėtume galvoti apie kontrolės galimybes“, – teigė „Infobalt“ atstovas.
K.Žemaičio teigimu, Kinija šiuo metu dronų gamyboje yra dominuojanti šalis.
„Tai yra vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria didžioji dalis laisvojo pasaulio valstybių, kuomet norėdami vystyti dronų sistemas, susiduria su tuo, kad didžioji dalis komponentų yra iš Kinijos“, – teigė K.Žemaitis.
„Mūsų tikslas, Europos Sąjungos ir NATO šalių tikslas yra pirmiausia vystyti savo dronų ekosistemą, natūralu, tai užtrunka laiko. Deja, kol kas turime tam tikras priklausomybes tokių šalių kaip Kinija“, – pridūrė jis.
Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl tokių Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų.
Tokie pirkimai nuo šių metų gegužės iki kitų metų gegužės nebūtų draudžiami, kai įsigyjamos prekės skirtos naudoti išskirtinai mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms.
Išimtis būtų taikoma perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laikomoms strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą.
Seimas taip pat balsuos dėl pataisų, kuriomis siūloma leisti pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje sutartis žodžiu sudaryti, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršytų 15 tūkst. eurų (dabar – 10 tūkst. eurų).
