„ES procedūros veikia, kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę tam tikras kiekis jų grįžta, grąžinami mums, į Lietuvą. Mes vykdome mūsų įsipareigojimus, jie yra priimami ir apgyvendinami tose pačiose apgyvendinimo vietose“, – LRT antradienį teigė K.Lančinskas.
Jis sakė, kad nemažai daliai dabar stovyklose gyvenančių migrantų laisvės apribojimas baigsis po dviejų mėnesių. Vidaus reikalų ministerija Seimui, pasak jo, yra pateikusi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, kurie padėtų spręsti situaciją.
K.Lančinskas neatmetė, kad šie asmenys bėgs iš Lietuvos.
„Tai, kad tų žmonių tikslas yra ne politinis prieglobstis, o materialinė gerovė, tai jie to neslepia, tai – irgi faktas. Tik, matyt, jiems reikėtų pasakyti, kad visi jų asmens duomenys yra suregistruoti, visi yra Europos Sąjungai priklausančioje duomenų bazėje, didžioji jų dalis, kai tik kreipsis dėl vienokių ar kitokių paslaugų tose valstybėse, į kurias jie nukeliaus, arba savo tikslo valstybėse, jie bus grąžinti į Lietuvą kaip į pirmą patekimo į ES šalį“, – pabrėžė viceministras.
Toliau, pasak jo, jie galės rinktis, arba grįžti į kilmės šalį, arba toliau dalyvauti integracijos procese Lietuvoje.
Rugsėjo pabaigoje skelbta, kad iš migrantų stovyklų pasišalino apie 700 asmenų, maždaug kas penktas grąžintas į Lietuvą.
K.Lančinsko teigimu, dauguma pasišalinusiųjų iš Lietuvos išvyko dar iki Seimui priimant pataisas, leidusias apriboti migrantų laisvę, vėliau „pasišalinimų skaičius sumažėjo drastiškai“.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleista per 4 tūkst. užsieniečių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
