„Vienas variantas – penkių kilometrų pasienio ruože įvesti nepaprastąją padėtį. (...) Taip pat svarstomas variantas įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse“, – antradienį LRT radijui teigė jis.
Viceministras pabrėžė, kad kol kas jokio sprendimo dėl nepaprastosios padėties nėra ir neaišku, ar bus priimtas.
Jo teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas leistų operatyviau imtis būtinų veiksmų.
„Tai leistų šiek tiek supaprastinti pirkimo procedūras ir kariuomenės panaudojimą, taip pat – kitų priemonių panaudojimą“, – sakė jis.
Kita vertus, A.Abramavičius atkreipė dėmesį, kad nepaprastosios priemonės pasienyje jau priimtos.
Viceministro teigimu, ar bus skelbiama nepaprastoji padėtis, pirmiausia priklausys nuo to, kiek Lietuva turės vietų apgyvendinti neteisėtus migrantus.
„Pirmiausia lems apgyvendinimo vietų poreikis. Būtent nepaprastosios padėties situacija leistų lengviau pasirinkti vietas, esančias arti sienos, ir jose apgyvendinti“, – sakė jis.
Po praėjusią savaitę Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, įvykusio incidento, kai keliasdešimt žmonių protestuodami prieš migrantų apgyvendinimą teritorijoje blokavo kelią ir nuo jo buvo pašalinti jėga, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė Vyriausybei įvertinti, ar pasienio savivaldybėse nereikia įvesti nepaprastosios padėties.
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, įvesti komendanto valandą.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Viceministras: jėgos naudojimas prieš migrantus pasienyje priklausys nuo jų elgesio
Pasieniečiai gali naudoti visas būtinąsias priemones stabdant nelegalią migraciją, sako vidaus reikalų viceministras.
Jo teigimu, jėgos panaudojimą gali lemti tam tikros susiklosčiusios aplinkybės, agresyvus migrantų elgesys.
„Priemonės pirmiausia yra būtinosios. Per mėnesį tik prieiname prie jų taikymo, priimant už faktorių, kad Lietuva nebegali jau priimti nuolat didėjantį migrantų srautą, ir imant domėn, kad valstybės sienos kirtimas yra neteisėtas veiksmas“, – sakė viceministras.
Jis teigė, kad pirmiausia užsieniečiams turėtų būti geranoriškai paaiškinama, jog jie turi grįžti į Baltarusiją.
„Pirmiausia turbūt nurodoma migrantams, kad jie pasiklydo, kad jie atvyko į puikiąją šalį Baltarusiją ir grožėjosi jos gamta, pasiklydo vietovėje ir turistinį maršrutą gali tęsti Baltarusijos Respublikoje toliau“, – sakė viceministras.
„Ar gali būti panaudota jėga, tikriausiai tai priklauso nuo tam tikrų aplinkybių, kiek agresyviai elgiasi tie piliečiai“, – tvirtino A.Abramavičius.
Jo duomenimis, kol kas nė vienam užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje.
Kita vertus, viceministras pabrėžė, kad didžioji dalis prašymų dar neapdoroti.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
„Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtą valstybės sienos perėjimą“, – tvirtino ji.
LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pristatydama sprendimą A.Bilotaitė teigė, kad apgręžti migrantus leidžia tarptautinė teisė, jeigu toks sprendimas yra laikinas ir jeigu migrantams yra pasiūloma alternatyvi galimybė kreiptis dėl prieglobsčio.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko rekordiškai daug, apie 4 tūkst., neteisėtų migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
