„Kasmet planuojama 30 mln. eurų skirti būtent bepiločių sistemos pajėgumų vystymui. Tam pajėgumui vystyti naudojamos ne tik nacionalinės lėšos, bet ir JAV parama“, – penktadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė viceministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad kariuomenei reikalingi ne tik dronai, bet ir kita ginkluotė, be to, visos sistemos turi būti integruotos.
„Reikia aiškiai suprasti, kad dronai neišgelbės nei Ukrainos, nei jeigu būtų agresija prieš Baltijos šalis. Dėl to yra sistemos, sistemos nuo manevrinių vienetų, kuriuos turime, nuo artilerijos, oro gynybos elementų, įskaitant ir dronus, kurie palengvina tam tikrų užduočių vykdymą taktiniu lygiu, ir tų sistemų integravimas“, – kalbėjo Ž. Tomkus.
Tuo metu Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis teigė, kad be dronų kariauti neįmanoma, jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos kare naudojami mažieji žvalgybiniai kiniški dronai yra gerokai pigesni ir technologiškai labiau išvystyti nei vakarietiški bepiločiai orlaiviai.
„Nematau jokių perspektyvų kariauti neturint bepiločių orlaivių, tai kaip kariavimas neregio prieš turintįjį akis“, – sakė A. Kumpis.
Daugiau dėmesio dronams imta skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Anot dalies karo stebėtojų, tai pigesnė ir sunkiau atremiama alternatyva tradiciniams ginklams. Kiti teigia, kad operacinių ir strateginių tikslų per konfliktus toliau geriau padės pasiekti sunkioji ginkluotė, o dronai gali būti naudojami paramai.
Nemato strategijos
A. Kumpio teigimu, kare naudojami keturių kategorijų dronai: tolimosios žvalgybos, artimosios žvalgybos, mažieji atakos ir didieji atakos bepiločiai. Ukrainoje labiausiai naudojami mažieji atakos bepiločiai orlaiviai, kurių vienas kainuoja 500–1000 eurų.
„500 eurų kainuojantis dronas sunaikina 14 mln. eurų kainuojančią ginkluotę“, – teigė karys.
Jo duomenimis, bepiločiai orlaiviai sunaikina maždaug pusę priešo technikos ant žemės.
A. Kumpis tvirtino, kad Lietuvos kariuomenė neturi dronų pajėgumų vystymo strategijos.
Jis pasakojo iš vieno Lietuvos kariuomenės bataliono vado girdėjęs skundų, jog turi vieną bepiločių orlaivių sistemą, bet negali jos pakelti, nes neturi baterijų.
„Lietuvos kariuomenėje bepiločių orlaivių bendra strategija ir politika neegzistuoja, yra chaotiški bandymai panaudoti (dronus – BNS) remiantis labiau asmenine iniciatyva. Darant įsigijimus, nėra bendros sistemos ir strategijos, ką darys su tais orlaiviais“, – teigė karys savanoris.
Pasak jo, kariuomenės padaliniams leista įsigyti mažųjų dronų, tačiau esą nekuriama jų tarpusavio sąveika.
A. Kumpio teigimu, per dvejus karo Ukrainoje metus jokia patirtis nėra perimta.
„Krašto apsaugos ministerijai – neįdomu“, – tvirtino jis.
Vadovaujasi 2017 metų strategija
Krašto apsaugos viceministras savo ruožtu neigė teiginius, kad Lietuvos kariai nenaudoja bepiločių orlaivių. Ž. Tomkus pabrėžė, kad strategija yra sukurta, tik ji nėra vieša.
„Mūsų tikslas yra turėti nuo žvalgybinių iki kovinių dronų, nuo kuopos lygmens iki brigados lygmens, nuo taktinio iki operacinio lygmens“, – sakė Ž. Tomkus.
Kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininko pulkininkas Rolandas Greibus pranešė, kad planą, kaip vystyti bepiločių orlaivių sistemą, kariuomenė sukūrė 2017 metais ir jį vykdo.
„Switchblade 600“ yra būtent tokio ilgalaikio suplanavimo pavyzdys. (...) „Žvalgybiniai bepiločiai numatyti žvalgybiniuose vienetuose, o koviniai oro dronai, numatoma, kad bus išvystomi prieštankiniuose vienetuose“, – sakė jis.
2021 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
Gynybos pramonės atstovai taip pat teigė, kad trūksta strategijos, ko Lietuvos kariuomenei reikia, nes verslas nežino, ką turėtų gaminti.
Anot jų, bendravimas su Krašto apsaugos ministerija šiuo klausimu – minimalus, ne visiems dronų gamintojams net pavyko patekti į ministerijos rengtas dronų dienas.
„Mes, kaip gamintojai, bendradarbiaudami su daugeliu gamintojų ir gaudami vidinę informaciją iš jų, turime daug patirties ir daug žinių, bet būsiu atviras: nesame dalyvavę, nė sykio nesame pakviesti ir nė sykio nėra paklausta mūsų nuomonės iš Gynybos štabo, ką Lietuvoje galima gaminti, kaip galime gaminti“, – sakė bepiločius orlaivius gaminančios įmonės „Unmanned Defense Systems“ atstovas Jonas Steikūnas.
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino susidaręs įspūdį, kad dronų gamyba Lietuvoje – labiau hobis, kuriuo užsiima tuo besidomintys žmonės, o ne valstybės politika.
„Man kartais toks jausmas, kad gynybos pramonė kažką daro pati, važinėja su savo bepiločiais orlaiviais po dalinius ir rodo, ką yra sukūrę gero, sako: žiūrėkite, čia yra labai faina, bet čia mano hobis, gal jums reikia?“ – per posėdį kalbėjo komiteto pirmininkas.
Krašto apsaugos viceministras tvirtino, kad su gamintojais bendradarbiauja Gynybos resursų agentūra.
Šauliai rodė savo produktus
Lietuvos šaulių sąjungos atstovai penktadienį Seime demonstravo savo sukonstruotą įrangą: vienkartinius dronus, radijo spektro analizatorius, dronų numetimo sistemą, ryšio slopintuvus.
Sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis tvirtino, kad maždaug šimtas organizacijos narių turi gebėjimų būti dronų konstruktoriais, operatoriais, remontininkais. Tikimasi, kad iki 2030-ųjų jų bus dešimt kartų daugiau.
Šaulių teigimu, konstruodami savo dronus jie daug mokosi iš ukrainiečių.
„Rytoj viena komanda iš ryto išvažiuoja į Ukrainą, norime, kad ukrainiečiai mums parodytų, kaip kiniškus dronus padaryti saugius, (...) perimti iš jų mikroschemas ir čia, Lietuvoje, susikurti“, – sakė šaulių vadas.
Anot Šaulių sąjungos narių, jie galėtų gaminti mažuosius dronus, jų sistemas Lietuvoje, tačiau tam reikia skirti finansavimą, be to, 95 proc. komponentų gaminama Kinijoje.
A. Kumpis pasiūlė, kaip būtų galima apeiti draudimą pirkti dronus ir jų dalis iš Kinijos.
„Matau vienintelį sprendimą, tai yra valstybės privataus kapitalo bepiločių orlaivių operatorių pilotų rengimo centras, į kurį būtų pritraukti žmonės, turintys tiek bepiločių orlaivių valdymo, tiek kovinės patirties. Jis rengtų visų kategorijų pilotus. Maža to, per tokį centrą būtų galima apeiti kiniškų dronų problemą, nes kariuomenė negali jų įsigyti, toks centras galėtų įsigyti populiariausius kiniškus dronus, kalbu apie „Mavic 3“, kaip ir ukrainiečiai, pakeisti jų programinę įrangą, mokyti mūsų pilotus ir net reikalui esant nuomoti mūsų kariuomenei pačius orlaivius“, – sakė karys.
Jo teigimu, kitu atveju alternatyva yra dešimt kartų brangesni ir dvigubai technologiškai prastesni orlaiviai.
„Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atsiranda antra kariuomenė. Šaulių sąjunga – sau, kariuomenė – sau. Ar kariuomenė sėdi prie vieno stalo ir kalba, kas ką gamina ir ką perka? Ar atėjus dienai D, nepradės skraidyti vieni sau, kiti sau?“ – klausė NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas po posėdžio žurnalistams sakė, kad komitetas siūlys šiuo metu Seime svarstomoje Krašto apsaugos plėtros programoje numatyti didesnį bepiločių orlaivių vaidmenį.
„Šią sritį tikrai ryškinsime visame dokumente, ambiciją kelsime labai rimtai. Kaip ir Šaulių sąjungos pajėgumus reikia rimtai integruoti į ginkluotąsias pajėgas“, – teigė parlamentaras.
Seimo NSGK penktadienį aiškinosi, kokie Lietuvos kariuomenėje naudojami ir planuojami bepiločių orlaivių pajėgumai.