Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu vidaus reikalų viceministras V.Dmitrijevas pristatė informaciją, gautą iš savivaldybių ir ministerijų, kurios galėtų suteikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems asmenims iš Ukrainos.
Savivaldybės, pasak viceministro, pranešė galinčios priimti 6 tūkst. žmonių, dar apie porą tūkstančių – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Bendroje sumoje turim apie 8 tūkst. vietų <...> žmonėms, kuriuos galėtumėm apgyvendinti savivaldos pasiūlytose patalpose ir dar mūsų institucijų, ministerijų pasiūlytose patalpose“, – kalbėjo V.Dmitrijevas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įtampa rytų Ukrainoje: Rusijos parlamentas ratifikavo sutartis separatistais, Vokietija stabdo „Nord Stream 2“.
Jis pažymėjo, kad skaičiai ateityje gali keistis.
Mes įsivaizduojam solidarų savivaldybių prisijungimą ir dalyvavimą.
„Mes įsivaizduojam solidarų savivaldybių prisijungimą ir dalyvavimą šiame procese reaguojant į poreikį dėl konkretaus žmonių skaičiaus.
Solidarus prisijungimas reikštų ir tam tikro žmonių skaičiaus priėmimą, kad ir 100 ar 200 žmonių, proporcingai nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėse <...>, vėlgi orientuojantis, ar tai būtų 10 tūkst. karo pabėgėlių, ar 30 tūkst.“, – kalbėjo V.Dmitrijevas.
Kai kurios savivaldybės, pasak viceministro, nurodė, jog neturi kur priimti karo pabėgėlių, bet jos esą galėtų prisidėti kitaip, pavyzdžiui, transportu.
Padėti pasiryžusios savivaldybės teigė galinčios užleisti žemės ploto, kur būtų galima pastatyti konteinerinius namelius, suteikti bendrabučio tipo patalpas, mokyklas ar buvusias mokyklas, sporto sales.
„Turbūt pradėtume nuo pačių geriausių vietų einant link to, pagal poreikį, išnaudojant visas kitas“, – dėstė viceministras svarstydamas, ką reikėtų daryti, jei Lietuvoje reikėtų priglausti daug pabėgėlių.
Kiek realiai Lietuva galėtų priimti karo pabėgėlių, jis teigė tiksliai negalintis pasakyti, bet užsiminė, jog tokių gali būti ir 30 tūkst.
Nors esą nereikėtų „sustoti ties ta riba“.
„Proporcingas pasidalinimas, apgyvendinimo sąlygų iš visų savivaldybių poreikiais, galėtų ir 50 tūkst. būti“, – teigė V.Dmitrijevas.
Savivaldybių patirtas pabėgėlių apgyvendinimo, komunalinių paslaugų išlaidas ketinama kompensuoti.
Dėl migrantų maitinimo kalbamasi ir su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kad tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų pasienyje su Ukraina, Lietuvos institucijos ruošiasi galimam pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui, jeigu situacija regione eskaluotųsi, anksčiau vasarį nurodė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, dėliojamos ir galimos pabėgėlių atvykimo galimybės, realiausia – per Lietuvos ir Lenkijos sieną, taip pat per oro uostus, ruošiamasi galimų pabėgėlių registracijai.