Trečiadienį vidaus reikalų viceministras A.Abramavičius apie migracijos srautų valdymą kalbėjosi su šalies merais – ieškoma, kur Lietuvoje galėtų atsirasti palapinių miestelis migrantams.
„Dabar ieškomos viena, dvi ar trys vietos. Jos bus surastos, ten bus įkurtas palapinių miestelis. Ekstremalios situacijos paskelbimas leidžia panaudoti valstybės rezervą ir civilinės saugos rezervą, dėl to palapinės bus pastatytos ir migrantai ten bus perkelti.
Manoma, apie 1 tūkst. žmonių galės ten gyventi“, – per spaudos konferenciją žurnalistams komentavo A.Abramavičius.
Pasak jo, penkios savivaldybės jau dabar prisideda priglausdamos migrantus, kurie kirtę sieną privalo izoliuotis dėl COVID-19, bet plėsti savo pajėgumų jos esą nenori.
„Savivaldybės pageidauja ten nedidinti vietų skaičiaus“, – teigė A.Abramavičius.
Izoliacijai ieško valstybės turto
Kitos savivaldybės taip pat nelinkusios priimti nelegaliai sieną kirtusių migrantų.
Prieš kurį laiką Vidaus reikalų ministerija paprašė savivaldybių iki liepos 7 dienos įvertinti savo galimybes priimti migrantus. Pagal gautus atsakymus, panašu, kad savivaldybės galimybių neturi, tikino viceministras.
„Paprastai gaunu [atsakymą], kad savivaldybė neturi galimybių“, – teigė jis.
A.Abramavičius pabrėžė, jog migrantus planuojama koncentruoti vienoje vietoje, o savivaldybių juos prašoma priglausti tik laikinai – dešimčiai dienų, kol trunka izoliacija dėl COVDI-19.
„Strategija yra labai paprasta, turės būti taikoma Pietų šalių praktika koncentruoti pabėgėlius į vieną koncentruotą vietą, į tam tikras stovyklas. Ar jų bus viena, ar dvi, ar trys – negalime atsakyti, priklausys nuo kiekio. <...> Savivaldybėms – prašymai juos tik izoliuoti dešimčiai dienų. Manau, tai natūralūs prašymai“, – dėstė jis.
Savivaldybėms – prašymai juos tik izoliuoti dešimčiai dienų.
Tačiau savivaldybėms aiškinant, kad jos negali priimti migrantų, jų izoliacijai ieškoma valstybės valdomo turto.
„Savivaldybės norėtų, kad pastatai būtų ne jų mokyklos – kad ir apleistos, kad ir nenaudojamos, ar kiti pastatai, bet valstybės valdomo turto. Tą mes beveik pažadėjome, kad ieškosime valstybės valdomo turto.
Bet lieka klausimai su logistika, higieninėmis priemonėmis, su techniniu aptarnavimu. Čia reikės tampriai dirbti su savivaldybėmis“, – pažymėjo A.Abramavičius.
Teigia, kad žmonės turi jaustis saugiai
Migrantų maitinimą ar kitokį jų aprūpinimą, pasak viceministro, savivaldybėms ketinama kompensuoti.
Jis nesutiko su teiginiu, kad savivaldybės nenori padėti priimdamos migrantus.
„Nenorėčiau taip komentuoti, kad savivaldybės nenori padėti. Manau, jei nenorėtų padėti, nebūtų ir šitų penkių vietų, bet vis dėlto čia reikia padėkoti, kad pasienio savivaldybių merai ir administracijų direktoriai, kaip ekstremalių situacijų vadovai, ieško sprendimų ir sprendimai, kurie rasti, mes už tai dėkojame“, – kalbėjo viceministras.
Savivaldybės, kuriose apsistojo migrantai, ir jose dirbantys policijos pareigūnai, pasak jo, turi užtikrinti gyventojų saugumą.
„Policija turi kreipti dėmesį į pasienio savivaldybių ar seniūnijų gyventojų saugumo jausmą – tiek seniūnai turi įsitraukti, tiek savivaldybių administracijos darbuotojai, tiek Policijos departamento patruliai, kad žmonės jaustųsi saugiai“, – kalbėjo A.Abramavičius, pridurdamas, jog šiuo klausimu reikia dirbti tinkamai komunikuojant apie migraciją.
Apmažėjo migrantų iš Afrikos
Pasak A.Abramavičiaus, dabar teikia vilties tai, kad migrantų, kilusių iš Afrikos šalių, srautas sunyko.
„Tendencijos šiek tiek geresnės negu buvo savaitgalį. Sustojo, bent jau kiek turime informacijos, piliečiai iš Afrikos šalių, vėl grįžo įprastinis srautas – Irakas, standartinis variantas, grupelės kažkur 10–12 žmonių kažkur kerta sieną.
Galima tik preziumuoti, kad galbūt Afrikos šalys, gal misija jau įvykdyta – kiek buvo, jie buvo atvežti prie sienos ir paleisti arti sienos praleidimo punkto <...>. Tas galbūt duoda viltį, kad situacija stabilizuosis“, – dėstė viceministras.
Pastaruoju metu migrantų, kertančių Lietuvos sieną nelegaliai, skaičiai išaugo drastiškai - šiemet pasienyje jų sulaikyta jau daugiau kaip 1,4 tūkst. Didžioji jų dalis – iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių.
Pasak Lietuvos pareigūnų, tai – organizuotas Baltarusijos režimo hibridinis karas prieš Lietuvą.
Spaudos konferencija:
