Tokią Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
„Mes tikrai neišvengsime nelegalių abortų, mirčių ir kitų pasekmių, taip pat tai galima traktuoti kaip moters diskriminaciją ir teisių apribojimą“, – sakė viceministrė A.Bilotienė Motiejūnienė.
Abortus išskyrus retas išimtis draudžiantis Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas į Seimo darbotvarkę grįžo po kelerių metų. Trečiadienį jo svarstymą pradėjo papildomu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasibaigus numatytam svarstymo laikui ir neaptarus visų registruotų pasiūlymu, svarstyme buvo padaryta pertrauka.
Viceministrė: reikia švietimo, ne draudimų
SAM poziciją pristačiusi viceministrė teigė, kad abortų skaičius nuo 1994 metų, kai buvo pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl nėštumo nutraukimo tvarkos, iki dabar sumažėjo devynis kartus, o dar mažesnius skaičius pasiekti padės ne draudimai, o švietimas, prieinama kontracepcija.
„Mes daugiau turėtumėm orientuotis į lytinį švietimą, kontracepcijos prieinamumą. Tiek Lenkijoje, tiek Airijoje, kur abortai uždrausti, (moterys) vyksta ir abortus atlieka kitose šalyse, atsiranda nelegalių abortų grėsmė, ir kaip Sveikatos apsaugos ministerija mes siūlome šiam įstatymo projektui nepritarti“, – sakė ministerijos atstovė.
Pataisas pristatęs vienas jų iniciatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Zbignevas Jedinskis sakė, kad šiam Seimui priėmus įstatymą, draudžiantį smurtą prieš vaiką, kitas žingsnis turi būti nėštumo nutraukimo uždraudimas, taip saugant gyvybę nuo pat prasidėjimo.
„Konstitucijos 19 straipsnis nustato, kad Lietuvoje žmogaus gyvybė turi būti saugojama įstatymo, o Lietuvoje dar galioja sovietmečiu 1955 metais priimtas įsakymas, kuris leidžia nutraukti nėštumą iki 12 savaitės. Mūsų manymu, tai yra necivilizuotos šalies teisės aktas, jį reikia keisti. Pagrindinis motyvas – žmogaus gyvybė prasideda nuo pradėjimo“, – kalbėjo Z.Jedinskis.
Teikėjai tikisi paramos Seime
Lietuvos lenkų rinkimų akcija jau nebe pirma kadencija siekia uždrausti abortus, bet kol kas nesėkmingai. Šiuo metu Seime svarstomas dar 2013 metais savo kelią Seime pradėjęs projektas. Z.Jedinskis komiteto posėdyje sakė manantis, kad naujasis Seimas projektui turėtų pritarti.
„Įvertinus, kad šitam Seimui užteko politinės valios, ryžto, priimti įstatymą, kuris draudžia fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaiką, mūsų manymu, šitam Seimui turėtų užtekti politinės valios priimti įstatymą, kuris uždraustų negimusių vaikų žudymą“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuvos lenkų kartu su kitų frakcijų atstovais parengtam Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos projektui 2013 metais Seime po pateikimo buvo pritarta dviejų balsų persvara. Projektą tuomet vertinusi Vyriausybė jam pateikė neigiamą išvadą.
Z.Jedinskis tvirtino, kad „šitas nutarimas yra Vyriausybės, kurios nebėra, kuriai rinkėjai parodė raudoną kortelę“, tačiau posėdyje dalyvavęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Paulius Gradeckas patvirtino, kad ministro pirmininko pozicija dėl šio projekto nesikeičia ir lieka neigiama.
Posėdyje dalyvavęs Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas kalbėdamas apie projektą pasisakė, kad jis vertintinas tiek teisiniu, tiek vertybiniu aspektu, o teisiniu aspektu neprieštarauja nei Lietuvos, nei tarptautiniams teisės aktams.
„Kalbant apie teisinį šio įstatymo projekto aspektą, jokiems teisės aktams, nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos neprieštarauja negimusio vaiko gyvybės apsauga. Šiuo metu Europoje yra keletas valstybių, kur žmogus gyvybė saugoma no pat pradėjimo, Europos Žmogaus Teisių Teismas niekada nėra pasakęs, kad apsaugodamas (negimusią gyvybę įstatymas) konvencijai prieštarauja. Ir apskritai teisės į abortą nėra nei vienoj konvencijoj“, – sakė V.Malinauskas.
Argumentas – ir psichikos sveikata
Pristatydama argumentus prieš siūlomą įstatymo projektą viceministrė A.Bilotienė Motiejūnienė įvardijo ir psichikos sveikatos būklę, anot jos, abortų draudimas gali paskatinti savižudybes.
„Mes šioje Vyriausybėje pasisakome ir už psichinės sveikatos sveiką aplinką, ir jei šioje vietoje mes uždraudžiame abortus, moteris, mergaitė ieškos būdų nutraukit nėštumą, tai gali padidinti ir skaičių savižudybių. Tegu tai bus pavieniai atvejai, bet yra tokia galimybė. Psichinės sveikatos prasme mes prieš, nes matome didesnę riziką nei teigiamą rezultatą“, – sakė viceministrė.
Įstatymą remiančio Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė tuo tarpu tvirtino, kad būtent aborto atlikimas turi neigiamas pasekmes moters psichikos sveikatai, o „nei viena (moteris) nesirenka aborto iš laisvo pasirinkimo“, ir nors projektas nėra tobulas, „tokio įstatymo Lietuvai labai reikia“.
„Nei viena nesirenka aborto iš laisvo pasirinkimo, gero gyvenimo ar savęs realizacijos. Dažniausiai jos renkasi todėl, kad tuo metu nemato jokios išeities, jaučia spaudimą iš artimųjų, vyras pasako, čia tavo reikalas, susitvarkyk, neturim pinigų dabar. (...) Abortas irgi labai įtakoja psichinę sveikatą, moteris po aborto išgyvena ir depresiją, ir bando žudytis. Visų pirma mes turime galvoti apie pagalbą nėščiajai“, – kalbėjo Z.Tomilinienė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad 2015 metais (2016 metų duomenų neturėjo) abortų skaičius buvo žemiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ir siekė per 4 tūkstančius. 1992 metais Lietuvoje abortų buvo atlikta per 40 tūkst., 2002 metais – per 12 tūkstančių.
„Niekas iš prieštaraujančių šiam įstatymui nesako, kad nėštumo nutraukimas – tai šventė, ir niekas nedrįstu taip pasakyti. Mes kalbame apie esminius dalykus – ar drausti, versti žmones kentėti kančias ir grįžti į „Paskenduolės“ laikus?“ – retoriškai klausė B.Sabatauskaitė.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė teigė, kad abortas turi būti lengvai prieinamas, bet didelis dėmesys skiriamas prevencijai – ir ne per draudimus.
„Aborto Lietuvoje niekas moksliniu požiūriu iš esmės nenagrinėjo, kad pasakytų, kokios moterys jį nutraukia, dėl kokių priežasčių, kokių daugiau, bet mes matome, kad nutraukia dažniausiai 25–30 metų moterys, ką tai reiškia – kad moterys yra suaugusios ir brandžios, bet nemoka apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Mums valstybėje trūksta prevencinių priemonių, programų“, – kalbėjo E.Kuliešytė.
Grįžo po pertraukos
Įstatymo projektą dar 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, daugiausia – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Pritarus po pateikimo, projektą dar 2013 metais apsvarstė papildomu paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, o po Vyriausybės neigiamos išvados projekto svarstymas keleriems metams sustojo. Lenkų atstovai prieš kovą prasidėjusią pavasario sesiją pristatydami savo prioritetus patvirtino sieksiantys projektą grąžinti į darbotvarkę.
Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete galutinę išvadą dėl projekto Seimui turės pateikti pagrindiniu paskirtas Žmogaus teisių komitetas.
Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Įstatymo iniciatoriai savo pataisas argumentuoja siekiu žmogaus gyvybę saugoti nuo pradėjimo momento, kritikai sako, kad teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių, ir ją atėmus būtų susiaurinta moters teisė į privatų gyvenimą.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
