2019 06 24

Vičiūnai skandina Kauno valdžią: geologijos tarnyba nerekomendavo mažinti vandenvietės apsaugos zonos

Kaune netyla skandalai dėl Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo. Anksčiau teigę, kad „Kauno vandenims“ tokią didelę teritoriją valdyti nenaudinga, nes mažėja vandens suvartojimas, valdininkai griebėsi naujo šiaudo. Birželio 17 d. savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas gyventojus tikino, kad apsaugos zoną mažinti rekomendavo Lietuvos geologijos tarnyba (LGT). „Tai tikrai nėra tiesa“, – Kauno valdžios kalbas paneigė LGT.
Visvaldas Matijošaitis pergale džiaugiasi su sūnumi Šarūnu Matijošaičiu
Visvaldas Matijošaitis pergale džiaugiasi su sūnumi Šarūnu Matijošaičiu / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Tai tikrai nėra tiesa“, – 15min paklausus, ar Lietuvos geologijos tarnyba rekomendavo sumažinti Kauno Vičiūnų vandenvietės apsaugos zoną, atsakė Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

Nuo 53 tūkst. kub. m iki 29 tūkst. kub. m per parą

Anksčiau Vičiūnų vandenvietės apsaugos zona buvo skaičiuojama remiantis tuo, kad per parą, naudojant gręžinius ir spindulinį šulinį, buvo galima išgauti 53 tūkst. kub. m vandens. 2016 metais, motyvuodama tuo, jog spindulinis šulinys nenaudojamas ir jo eksploatuoti artimiausią dešimtmetį neplanuojama, UAB „Kauno vandenys“ paskelbė konkursą dėl Vičiūnų vandenvietės išteklių bei apsaugos zonos patikslinimo paslaugos pirkimo.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Piketo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Piketo akimirkos

Kaip paaiškino Lietuvos geologijos tarnybos specialistė, išteklių įvertinimo ir vandenvietės apsaugos zonos perskaičiavimą be spindulinio šulinio, t.y. 29 tūkst. kub. m per parą požeminio vandens išteklių kiekiui, atliko privati įmonė „Vilniaus hidrogeologija“.

Iniciatorė – Kauno miesto savivaldybė

„2018 m. gegužės ir spalio mėn. LGT buvo pateiktos dar dvi ataskaitos su Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos mažinimo projektais. Pagal ataskaitoje pateiktą informaciją, mažinimą inicijavo Kauno miesto savivaldybė, kuri, atsižvelgdama į specialiojo plano koregavimą ir gautus prašymus dėl žemės sklypų grąžinimo natūra, kreipėsi į UAB „Kauno vandenys“ prašydama sumažinti griežto režimo juostą, o ši, savo ruožtu, į UAB „Vilniaus hidrogeologiją“, kuri ir atliko projekto rengimo darbus“, – paaiškino LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėja R.Radienė.

Pagal ataskaitoje pateiktą informaciją, mažinimą inicijavo Kauno miesto savivaldybė.

15min pašnekovė paaiškino, kad remiantis aplinkos ministro 2015 metais patvirtintu Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, Vičiūnų vandenvietė skiriama III grupei – vandenvietėms, kurių eksploatuojami vandeningieji sluoksniai tiesiogiai arba per išpleišėjusias vandensparas turi ryšį su paviršinio vandens šaltiniais, pasipildo atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Dainius Matijošaitis ir Visvaldas Matijošaitis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Dainius Matijošaitis ir Visvaldas Matijošaitis

„Pagal aprašo reikalavimus, Vičiūnų vandenvietės, kurioje perspektyvoje numatoma išgauti 29 tūkst. kub. m vandens per dieną (šiuo metu išgaunama apie 15 tūkst. kub. m/d.), apsaugos zona turi būti sudaryta iš trijų juostų – pirmosios (griežto režimo), antrosios (mikrobinės taršos apribojimo) ir trečiosios (cheminės taršos apribojimo)“, – kalbėjo R.Radienė.

Anot jos, griežto režimo juostos dydis, remiantis nustatyta tvarka, Vičiūnų vandenvietėje turi būti ne mažesnės, kaip 25 m nuo gavybos gręžinių.

„LGT, įvertinusi UAB „Vilniaus hidrogeologija“ pateiktas ataskaitas ir nustačiusi, kad apsaugos zona, tame tarpe ir griežto režimo juosta, atitinka aprašo reikalavimus, jas patvirtino“, – paaiškino tarnybos specialistė.

LGT neturi tokios kompetencijos ir nerekomendavo sumažinti Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos nei Kauno miesto savivaldybei, nei UAB „Kauno vandenys“

Rekomendacijų neteikė

Taigi, – pabrėžė Hidrogeologijos skyriaus vedėja, – LGT neturi tokios kompetencijos ir nerekomendavo sumažinti Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonos nei Kauno miesto savivaldybei, nei UAB „Kauno vandenys“, o tiesiog, atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus ir modeliavimo rezultatus, patvirtino pateiktus projektus. R.Radienė nurodė, kad geriamojo vandens tiekimas yra savivaldybių institucijų kompetencijoje.

„Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose organizuoja ir koordinuoja savivaldybių institucijos. Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „savivaldybių tarybos ar jų įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje“. Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, kurią įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis galėtų naudoti visi savivaldybės gyventojai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauniečiai kenčia vandens trūkumą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauniečiai kenčia vandens trūkumą

Savivaldybės, vykdydamos minėtuose teisės aktuose nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkcijas, paveda tam tikriems ūkio subjektams (viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui) teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bei užtikrinti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas“, – įstatymą išaiškino 15min pašnekovė.

Būtina įvertinti ilgalaikes perspektyvas

Paklausta, ar sumažinus vandenvietės apsaugos zoną gali sumažėti ir gyventojams tiekiamo vandens kiekis, Lietuvos geologijos tarnybos specialistė teigė, kad tiesioginės įtakos nėra, nes apsaugos zonos skirtos riboti pavojingą ir taršią veiklą žemės paviršiuje.

R.Radienė 15min paaiškino, kad nesilaikant vandenviečių apsaugos zonų reikalavimų gali pablogėti išgaunamo vandens kokybė arba eksploatuojamo sluoksnio vanduo gali būti nebetinkamas gėrimui, o tai gali būti traktuojama kaip geriamojo vandens išteklių sumažėjimas.

Mažindamos griežto režimo apsaugos zonas vandenvietės, kaip beje, ir savivaldybių institucijos, turėtų atsižvelgi į ilgalaikę vandenvietės naudojimo perspektyvą ir nusimatyti rezervinius žemės plotus griežto režimo juostoje gręžinių pergręžimui.

Vis dėlto, pašnekovė pabrėžė, kad mažindamos griežto režimo apsaugos zonas vandenvietės, kaip beje, ir savivaldybių institucijos, turėtų atsižvelgi į ilgalaikę vandenvietės naudojimo perspektyvą ir nusimatyti rezervinius žemės plotus griežto režimo juostoje gręžinių pergręžimui.

„Jeigu vandenvietėje dėl eksploatuojamų sluoksnių specifikos yra reikalinga dažnai pergręžti gręžinius, griežto režimo juostos mažinimas, laikui bėgant, gali turėti įtakos geriamojo vandens kiekio sumažėjimui“, – sakė LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėja R.Radienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Piketo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Piketo akimirkos

Perduos Nacionalinei žemės tarnybai

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, 15min paklausus, kodėl nurodė, kad mažinti Vičiūnų vandenvietės apsaugos zoną rekomendavo Lietuvos geologijos tarnyba, nors tai nėra tiesa, paaiškino: „Teikdami informaciją, turėjome omenyje tai, kad jau 2014 metais, tvirtinant specialiuosius planus visų 4 vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymui, tuometinis administracijos direktorius patvirtino jas mažesnes, nei buvo anksčiau, t. y., mažesnes, nei tvirtinant Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą 2003-2013 metams.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilius Šiliauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilius Šiliauskas

Tvirtinant naująjį Bendrąjį planą (2014 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. T-209), jau buvo atsižvelgta į rengiamų (baigiamajame etape) vandenviečių specialiųjų planų sprendinius. Tik Vičiūnų vandenvietės apsaugos ribos buvo sumažintos, patvirtinus šios vandenvietės specialiojo plano korektūrą 2019 metais. Šiuo metu vykdomas žemės sklypų vandenvietėms formavimas pagal sumažintas visų 4 vandenviečių apsaugos zonų ribas – pagal griežto režimo ribas VAZ1. Tai yra tąsa procesų pradėtų 2014 metais (specialieji planai).“

15min pasiteiravus, kam atiteks Vičiūnuose atsilaisvinusi teritorija, V.Šiliauskas sakė, kad ji bus perduota Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri ir priims tolesnius sprendimus.

Savivaldybės administracijos direktorius taip pat paaiškino, kad 2017 metais kovo–balandžio mėn. profesionalūs bendrovės „Vilniaus hidrogeologija“ geologai atliko Vičiūnų vandenvietės tyrimus, kuriais nustatyta, kad sumažėjęs vandenvietės sklypas neturės įtakos gręžiniais išgaunamam požeminio vandens išteklių kiekiui, t. y. 29 tūkst. mᶟ/d debitui.

Norime dar kartą pabrėžti, kad vandenviečių teritorijų niekas niekada neketino ir neketina mažinti.

„Norime dar kartą pabrėžti, kad vandenviečių teritorijų niekas niekada neketino ir neketina mažinti. Vičiūnų vandenvietės išgaunamo požeminio vandens produktyviausias sluoksnis tęsiasi pagal Nemuno pakrantę, tai sklypo ribų sumažinimas esminės reikšmės neturi išgaunamam vandens kiekiui, bei jo plėtrai. Kitaip sakant, vandens resursai šioje vandenvietėje yra milžiniški“, – 15min tikino V.Šiliauskas.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Vilius Šiliauskas
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Vilius Šiliauskas

„Kauno vandenys“ – V.Matijošaičio aplinkos rankose?

Kaune iš viso veikia 4 vandenvietės: Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir prestižinėje miesto vietoje įsikūrusi Vičiūnų. 15min primena, kad vasarį paskelbtas LRT tyrimas atskleidė, jog abiejose Vičiūnų vandenvietės pusėse žemės, mažiausiai 2 hektarus, turi mero sūnus ir Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis.

Klausimų dėl galimos interesų painiavos kelia ir tai, jog kai kurie savivaldybės įmonės „Kauno vandenys“ valdybos nariai – susiję su V.Matijošaičiu. Neseniai LRT atliktame tyrime apie planuojamos Nemuno pakrantės rekonstrukcijos užkulisius nuskambėjęs Antanas Etneris, su savivaldybės tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu vykdęs ne vieną prestižinį statybų projektą, užima „Kauno vandenų“ valdybos pirmininko vietą. Bendrovės valdyboje vieta atsirado ir visuomeniniam V.Matijošaičio patarėjui ir Š.Matijošaičio vadovaujamos bendrovės „Kauno saulėtekis“ darbuotojui Gediminui Ganatauskui. „Kauno vandenų“ valdyboje taip pat dalyvauja ​Pranas Rakauskas ir​ ​Saulius Lazauskas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Etneris
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antanas Etneris

Iki 2019 metų balandžio bendrovės valdyboje veikęs „Vieningo Kauno“ narys Konstantinas Pesenka nuo šiol dalyvauja UAB „Kauno energijos“ stebėtojų taryboje. „Kauno vandenis“ į „Kauno energiją“ iškeitė ir kitas V.Matijošaičio politinis bendražygis bei „Vičiūnų grupės“ darbuotojas Mindaugas Šimkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų