Tai jau ne pirmas VRM siūlymas nepritarti tokiai iniciatyvai – analogiškam pasiūlymui ministerija prieštaravo ir prieš dvejus metus.
„Nei pasas, nei asmens tapatybės kortelė nėra skirti asmens tautybei patvirtinti, nes tautybės įrašymas į nurodytus asmens dokumentus nesusijęs su piliečio tapatybės ir pilietybės patvirtinimu, todėl tautinio identiteto deklaravimas (išreiškimas) atitinkamu įrašu asmens dokumentuose (pase ar asmens tapatybės kortelėje) būtų nesuderinamas su šių dokumentų paskirtimi“, – tuomet nurodė ministerija.
Ji tokiais savo argumentais remiasi ir šįkart. Be to, priduria, kad tam įgyvendinti reikėtų papildomų lėšų.
Tautybės įrašymą numatančias įstatymo pataisas inicijavo Darbo partijos frakcijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas. Joms po pateikimo pritarta Seime.
„Šio projekto tikslas – keičiant arba išduodant naują dokumentą, suteikti piliečiui teisę pase įrašyti duomenis apie savo tautybę, jei jis to prašo. Tautybės įrašo įteisinimas asmens dokumentuose leistų piliečiui jį identifikuojančiais duomenimis nurodyti ne tik, vardą, pavardę ar gimimo datą, bet ir priklausymą Tautai, taip deklaruojant savo tautinį identitetą“, – pataisą aiškina parlamentaras.
M.Zasčiurinskas teigia, jog šiuo metu galiojantys Paso įstatymas ir Asmens tapatybės kortelės įstatymas nenumato galimybės piliečiui jo asmens dokumentuose įrašyti duomenis apie tautybę. Pataisomis M.Zasčiurinskas siūlo įtvirtinti tokią galimybę.
Analogiškas pataisas M.Zasčiurinskas siūlė ir praėjusią kadenciją, tačiau nesėkmingai. Pataisoms tuomet taip pat nepritarė VRM, teigdama, kad tautinio identiteto deklaravimas pase ar asmens tapatybės kortelėje būtų nesuderinamas su šių dokumentų paskirtimi.
Konstitucinis Teismas 1999 metų spalio 21 dienos nutarime yra konstatavęs, kad „kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo“.
