Antradienį ji parlamente pateikė įstatymų pataisų paketą, kuriame numatytas tokios aukštosios neuniversitetinės mokyklos įkūrimas.
Už šį pasiūlymą pateikimo stadijoje balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, 15 susilaikė.
„Noriu pabrėžti, kad viešojo saugumo, tai yra pareigūnų rengimas, nėra laisvos rinkos dalykas. Valstybės pareiga – užtikrinti pareigūnų kaitą, motyvuoti juos, skatinti, kad profesija būtų patraukli, pritraukti gabius jaunuolius į profesiją ir užtikrinti visos sistemos darną“, – sakė ministrė.
Jos duomenimis, aukštojo universitetinio išsilavinimo reikia maždaug 5 proc. visų pareigūnų, profesinio bakalauro – 38 proc., profesinio mokymo – 57 procentams.
„Šiuo metu turime tik dviejų pakopų rengimą: profesinis rengimas ir universitetinis. Tai yra teorinis parengimas. Visos tarnybos ir vadovai mano, kad vis dėlto reikėtų daugiau praktinių įgūdžių, o juos galėtume suteikti būtent įsteigdami kolegiją, taip pat universitetinės studijos trunka pernelyg ilgai, pareigūnų vertinimu. Koleginės studijos truktų metais trumpiau“, – teigė R.Tamašunienė.
Valstybės pareiga – užtikrinti pareigūnų kaitą, motyvuoti juos, skatinti, kad profesija būtų patraukli, pritraukti gabius jaunuolius į profesiją ir užtikrinti visos sistemos darną.
Dalis parlamentarų specialios pareigūnų aukštosios mokyklos steigimą įvertino kaip grįžimą į praeitį, kai egzistavo siauros specializacijos švietimo įstaigos.
„Vertinu kaip grįžimą atgal, kažkada kai kurie technikumai Lietuvoje priklausė kitoms (ne Švietimo – BNS) ministerijoms, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijai, po to buvo daromos tam tikros reformos, buvo Policijos akademija. Buvo atliktos studijos, kad mūsų universitetuose vienam studentui turime per daug ploto, man nesuprantama, kodėl tai daroma. Užtektų paruošti atskiras studijų programas su atskirais reikalavimais ir problemos būtų išspręstos“, – sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius.
Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, Statutinė kolegija būtų vidaus reikalų ministrui pavaldi statutinė įstaiga, kur vyktų kursantų ir pareigūnų trumposios bei koleginės studijos, profesinis mokymas, kursantų įvadinio mokymo kursai bei pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas.
Ši aukštoji mokykla būtų finansuojama iš biudžeto. Jos direktorių penkeriems metams skirtų ir iš pareigų atleistų vidaus reikalų ministras.
Į kolegiją būtų priimami asmenys, turintys siuntimą, dalyvavę specialioje atrankoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, taip pat asmenys, atsiųsti į įvadinio mokymo kursus.
Kolegijoje studijuojantys kursantai gautų stipendijas, jiems būtų suteikiama vieta bendrabutyje.
Studijos čia prasidėtų ne anksčiau kaip 2021 metų rugsėjį.
Šiuo metu statutinių įstaigų pareigūnai rengiami profesinėse policijos, pasieniečių ir ugniagesių gelbėtojų mokyklose, Muitinės mokymo centre, Kalėjimų departamento Mokymo centre.
Anot Vidaus reikalų ministerijos, aukštojo mokslo universitetinės pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijos, susijusios su pareigūnų rengimu, daugiausia įgyvendinamos Mykolo Romerio universitete (MRU).
„Viešojo saugumo sektoriaus statutinėms įstaigoms pareigūnus rengiančios visuomenės saugumo krypties aukštojo mokslo studijų programos yra per daug nutolusios nuo pareigūnų praktinės veiklos, statutinės įstaigos mažai gali daryti įtakos pareigūnų rengimo universitetinių programų turiniui, todėl baigęs aukštojo mokslo studijas pareigūnas iš karto negali efektyviai dirbti, bet dar turi mokytis darbo vietoje, kad įgytų reikiamų įgūdžių“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
MRU Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė su šiais teiginiais sutikti nenorėjo – esą aukštoji mokykla „labai dalykiškus, konstruktyvius santykius“ su partnerinėmis statutinėmis institucijomis dėl studijų proceso organizavimo ir kokybės užtikrinimo palaiko ne vienerius metus.
„Sudarome visas galimybes partneriams dalyvauti universitetinių programų turinio planavime ir tobulinime. Šis procesas vyksta nenutrūkstamai: daugumą specialybinių studijų dalykų dėsto praktikai, o studentai atlieka praktikas konkrečioms institucijoms pavaldžiose įstaigose – policijos komisariatuose, pasienio rinktinėse, muitinės postuose, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose.
MRU dėstytojai dalyvauja įvairiose darbo grupėse, kuriose betarpiškai yra sprendžiami pareigūnų kompetencijų įgijimo ir tobulinimo klausimai. Tad universitetas atsižvelgia į partnerių išsakomus poreikius dėl pareigūnų rengimo ir ieško būdų kaip įgyvendinti sutartą poreikį studijų programose“, – dėstė dekanė, kurios poziciją 15min perdavė MRU atstovas Vaidotas Norkus.
MRU, pasak S.Matulienės, palaiko pakopinį pareigūnų rengimo modelį, „kuriame būtų užtikrinamas studijų tęstinumas ir būtina kokybė visuose trijuose kvalifikacijų lygiuose, tai yra, profesinėse, kolegijinėse ir universitetinėse (bakalauro ir magistro) studijose“.
Statutinę kolegiją planuojama steigti ir jos veiklą pradėti Lietuvos policijos mokyklos patalpose Kauno rajone. Ši mokykla taptų statutinės kolegijos filialu. Vėliau kolegijos filialais taptų ir Pasieniečių mokykla, Muitinės mokymo centras bei Kalėjimų departamento Mokymo centras.
