Jos metu bus priimta bendroji deklaracija ir patvirtintas veiksmų planas 2023–2027 metams, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Pastarųjų metų krizės labai stipriai paveikė migracijos valdymą Lietuvoje ir visame regione. Susidūrus su tokiais beprecedenčiais iššūkiais, koordinuotos pastangos tampa ypač svarbios, – sakė vidaus reikalų ministrė. – Šiuo atžvilgiu mes vertiname Prahos procesą kaip informacijos mainų, gebėjimų stiprinimo ir informuotumo didinimo platformą. Todėl raginame dalyvaujančias valstybes aktyviai įsitraukti į Prahos proceso veiklą, kad jos būtų abipusiai naudingos“.
Prahos procesas – tai vienas iš keturių ES regioninio bendradarbiavimo migracijos srityje procesų, skatinančių partnerystę migracijos klausimais.
Anot VRM, šie procesai padeda koncentruotis į bendrą konkretaus regiono specifiką, atrasti bendrus interesus ir konsoliduoti pastangas, atsakant į bendrus iššūkius, stiprinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje, padėti ES partneriams stiprinti savo gebėjimus.
Prahos procese dalyvauja ES valstybės narės, asocijuotos Šengeno erdvės valstybės, Pietryčių ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos valstybės. 2019–2020 metais Lietuva pirmininkavo šiam procesui.
Prasidėjus Baltarusijos organizuotoms hibridinėms atakoms prieš Latviją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Rusijos invazijai į Ukrainą, Prahos proceso šalys atsiribojo nuo bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija. Formaliai šios dvi šalys išlieka Prahos proceso narėmis, bet į jokius renginius nėra kviečiamos ir į veiklas neįtraukiamos.
