„Klausimas yra tik tas, ar mes turime kalbėti apie tai, kaip priėmimo sąlygą į aukštąsias mokyklas, ar mes sakome, kad Lietuvoje žmogus įgijo bendrąjį išsilavinimą, kai jis išlaiko lietuvių kalbos egzaminą, užsienio kalbą ir matematiką. Čia diskusijos klausimas“, – teigė D.Pavalkis trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Kitas variantas, kurį siūlo D.Pavalkis, būtų nustatyti, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą baigiant mokyklą privaloma išlaikyti valstybiniu lygiu.
„Dalis studentų, ypač tų, kurie pagalvoja, kad nesimokys Lietuvoje, neturi privalomumo laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir apsiriboja tik mokykliniu, kuris yra, pripažinkime, žemesnio lygio. (...) Mes turime aiškiai pasakyti: lietuvių kalbą mes dedame į pakankamai garbingą vietą baigiant bendrąjį išsilavinimą. Ir aš iškėliau klausimą komitetui, kaip jie žiūrėtų, jei tas egzaminas – valstybinis – pasidarytų privalomas“, – po posėdžio dar pridūrė ministras.
Šiuo metu lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas jau yra privalomasis, nuo kitų metų privalomas bus ir matematikos egzaminas. Tiesa, moksleiviai gaus brandos atestatus ir išlaikę šiuos egzaminus mokykliniu, o ne valstybiniu lygiu.
Mažėja laikančių valstybinius lietuvių ir istorijos egzaminus
Pastebima tendencija, kad valstybiniu lygmeniu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikyti renkasi vis mažiau moksleivių. Šiemet tokių – vos 56,59 proc. visų abiturientų.
Tai netgi mažiau nei anglų kalbos valstybinį egzaminą besirenkančiųjų. Šiemet valstybinį anglų kalbos egzaminą jau pasirinko laikyti 58,72 proc. abiturientų. Palyginimui, pernai valstybiniu lygmeniu anglų kalbos žinias tikrinosi kur kas mažiau – 46,29 proc. abiturientų.
Smarkiai sumažėjo ir valstybinį istorijos egzaminą pasirinkusių abiturientų skaičius. Pernai šį egzaminą valstybiniu lygmeniu laikė 39,59 proc. moksleivių, o šiemet tokių liko vos 34,89 proc. Tokie skaičiai trečiadienį buvo pristatyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Kai kurias mokyklas nori stumtelėti užsidaryti
Ministras D.Pavalkis pripažino, kad Lietuvoje yra mokyklų, kurių moksleiviai kasmet brandos egzaminuose demonstruoja vis prastesnius rezultatus. Seimo narių klausiamas, kaip numatoma joms padėti pagerinti rezultatus, D.Pavalkis suabejojo, ar apskritai verta ką nors tokiose mokyklose taisyti.
Jei Vilniaus pakampėj mokykla nedirba gerai, jos pasiekimai yra blogi, tai ar turime ją gelbėti, ar ją reikia švelniai stumtelėti link uždarymo? – klausė D.Pavalkis.
„Ar joms padėti, čia ir klausimas. Jei Vilniaus pakampėj mokykla nedirba gerai, jos pasiekimai yra blogi, tai ar turime ją gelbėti, ar ją reikia švelniai stumtelėti link uždarymo? Suprantu, kad miestelyje, kur yra viena mokykla, ir ji nedirba gerai, tai mes turime ją nori nenori bandyti išlaikyti keičiant administravimą ir panašiai. Bet ne vien ministerija, o ir savivaldybės turi nuspręsti“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Ministras taip pat atskleidė, kad kai kurie modernūs projektai, pavyzdžiui, bandymas mokyklose įdiegti planšetinių kompiuterių klases, ne visur pasiteisino, nes mokyklų direktoriai kompiuterius ėmė naudoti savo reikmėms, o planšetes užrakino spintose.
Todėl D.Pavalkis nurodė besilaikantis nuomonės, kad geriau inovacijas taikyti ten, kur jų nori pačios mokyklos.
Vertintojų – perpus mažiau
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pranešė, kad šiemet centras ypatingą dėmesį skiria egzaminų užduočių parengimui ir vertintojų kvalifikacijai.
Pasak jos, pernai lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertintojais tapti galėjo beveik bet kuris norą pareiškęs mokytojas, todėl kilo problemų dėl vertinimo kokybės.
Todėl šiemet NEC nutarė lietuvių kalbos egzamino vertintojais samdyti beveik perpus mažiau nei pernai žmonių – nebe 700, o tik 400.
Jiems dirbti bus skiriamos dvi savaitės, per kurias vienas vertintojas turės ištaisyti kur kas daugiau darbų nei pernai. Atlygis vertintojams, priklausomai nuo patikrintų darbų kiekio, nebus didinamas.
„Mažėja ir darbų, kuriuos reikės taisyti, todėl manome, kad turėtų pasisekti, o kokybė bus geresnė“, – tikino NEC vadovė.
Šiemet brandos egzaminų sesija vyks gegužės 2 – birželio 19 dienomis. Egzaminų rezultatai turėtų būti aiškūs iki liepos 11 dienos. Pakartotinė egzaminų sesija bus rengiama birželio 22 – liepos 7 dienomis.
