Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Čekijos priimtoje deklaracijoje teigiama, kad NATO turi stiprinti savo rytinį flangą, nes Rusijos veiksmai Ukrainoje ir regione „pakerta Europos saugumo architektūrą“.
Per regiono vadovų susitikimą Bukarešte paskelbtame dokumente teigiama, kad kitąmet liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje yra „tinkamas metas“ priimti sprendimus dėl saugumo garantijų ir NATO procedūrų, struktūrų, pajėgų ir gynybos infrastruktūros adaptacijos.
Lietuvai susitikime atstovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad „neprognozuojamas Rusijos elgesys reikalauja papildomų saugumo užtikrinimo priemonių“.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai šį pavasarį NATO karinės vadovybės paprašė, kad kiekvienoje šalyje būtų nuolat dislokuota po bataliono dydžio vienetą, o kartu jie sudarytų brigadą. Sprendimas dėl to iki šiol nepriimtas.Aštuonioms šalims Rumunijoje atstovavo prezidentai, o Čekijai – parlamento pirmininkas.
Nuo pernai Baltijos šalyse dislokuota po kuopą – apie pusantro šimto – JAV karių. Karius pratyboms pastaruoju metu vis dažniau atsiunčia ir sąjungininkai Europoje, tačiau tai daroma nereguliariai.
Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO taip pat atidarė nedidelius štabus Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Vilnių, kurie koordinuotų naujai sukurtų itin greito reagavimo pajėgų atvykimą.
Lietuva taip pat ima kelti klausimus dėl Baltijos šalių oro erdvės gynybos, nes dėl karinių pajėgumų Karaliaučiaus krašte Rusija yra užsitikrinusi stiprią oro erdvės kontrolę.