Lietuvos teritorijoje gruntinis vanduo „maitinamas“ nevienodai. Daugiausia papildomos Rytų ir Pietryčių požeminio vandens atsargos – jos neretai viršija 200 tūkst. kub. m vienam kvadratiniam kilometrui per metus. Kuršių Nerijoje šis skaičius siekia 300 tūkst. kub. m.
Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje požeminio vandens atsargos mažėja – vyrauja garavimas bei paviršinis vandens nuotėkis. Čia kasmet netenkama vidutiniškai 50 tūkst. kub. m vienam kvadratiniam kilometrui, Nemuno deltoje – net 100 tūkst. kub. m.
„Laimei, vanduo yra judri terpė, tad vandens išteklių užtenka visiems. Nemuno deltoje vandens garavimą su kaupu kompensuoja pavasario, o kartais ir žiemos potvyniai“, – sako Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Aplinkos ministerijos žemėlapis/Vandens ištekliai
