V.Bakas sako, kad jau kitą savaitę registruos Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos tvirtinimo pataisą, pagal kurią Vyriausybei bus numatyta pareiga remti tiriamąją žurnalistiką, numatyti tam priemones ir finansavimą.
Pirmą kartą V.Bakas apie tai prabilo pernai gruodžio pradžioje Vyriausiosios rinkimų komisijos surengtoje diskusijoje apie politinę korupciją.
Kiek čia mes Lietuvoje teturime tų tiriamosios žurnalistikos žurnalistų? 10 - 20? Ką, negali valstybė finansuoti jų stažuočių, kvalifikacijos kėlimo, studijų geriausiuose pasaulio universitetuose, dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose? Nebūtinai mokėti už straipsnius, – sako V.Bakas.
„Registruosime pataisas dėl tiriamosios žurnalistikos. Keisime korupcijos prevencijos programą. Sutarėme su premjeru, kad, derinant su Vyriausybe, būtų skirtas milijonas eurų trejiems metams, padaryta programa atskira“, – tuomet sakė V.Bakas.
Tačiau dabar Seimo narys pripažįsta, kad neturi aiškaus plano, kaip ir kas turėtų skirstyti šias lėšas.
„Galvoju kviesti pasikalbėti tuos žmones, kurie tiriamąja žurnalistika betarpiškai užsiima. Pasikviesiu gal Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų atstovus, kurie ruošia būsimus žurnalistus. Taip pat atstovus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, prezidentūros ir kalbėsime, kaip tai įgyvendinti“, – teigė V.Bakas.
Anot jo, Vyriausybė neprieštarauja skirti finansavimą šiai sričiai ir jau šiemet vasarą tam gali rasti kelis šimtus tūkstančių eurų.
Kas ir kaip skirstytų pinigus?
V.Bakas pripažįsta, kad sunkiausia užduotis bus nutarti, kokioms priemonėms ir kaip pinigai bus skiriami.
„Aš tariausi su Europos Sąjungos StratCom vadovu, aš jo klausiau, ką daryti. Man daugiau rūpi propagandos kontekstas, stambios politinės korupcijos kontekstas, o jis pasakė, kad vienintelis būdas yra remti žiniasklaidos nepriklausomumą. Tai, jei mes sugebėsime, įtraukiant žiniasklaidos savivaldą, surasti skaidrų mechanizmą, kaip mokesčių mokėtojų, o ne valdžios, lėšomis sustiprinti tiriamąją žurnalistiką ir ją paskatinti, tai bus labai gerai“, – kalbėjo V.Bakas.
Anot jo, Vyriausybė pati tikrai neužsakinės tiriamosios žurnalistikos straipsnių, tačiau gali skirti lėšų žurnalistų kvalifikacijos kėlimui.
„Kiek čia mes Lietuvoje teturime tų tiriamosios žurnalistikos žurnalistų? 10 – 20? Ką negali valstybė finansuoti jų stažuočių, kvalifikacijos kėlimo, studijų geriausiuose pasaulio universitetuose, dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose? Nebūtinai mokėti už straipsnius. Apie tai niekas nekalba“, – tvirtino V.Bakas.
Tačiau Seimo narys akcentuoja, kad jokie sprendimai nebus priimami neišklausius pačių žurnalistų bendruomenės nuomonės.
Politikai tam skirti, kad kurtų gerus įstatymus. Tai tegul keičia įstatymus gerindami aplinką žiniasklaidai ir žurnalistams. Tai būtų geriausia, ką gali padaryti politikai, – sako D.Radzevičius.
„Aš irgi kol kas neįsivaizduoju (kaip bus skirstoma parama – red.past.). Aš tik siūlau atverti duris, kad valstybė galėtų remti patį žanrą, kad jis atsirastų Lietuvoje. O kaip, kas skirstys, tai pati bendruomenė ir nuspręs. Susirinksime ir nutarsime. Galvočiau, kad tame turėtų dalyvauti žiniasklaidos savivalda“, – teigė V.Bakas.
Kitas variantas, pasak jo, būtų pinigus skirstyti leisti jau dabar veikiančiam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui.
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas 15min nurodė, kad kol kas Vyriausybė planų remti tiriamąją žurnalistiką ir tam per trejus metus skirti milijoną eurų nekomentuos.
D.Radzevičius pasigenda nuoseklumo
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad valdančiųjų požiūris į žiniasklaidą ir jos laisvę yra nenuoseklus.
„Aš esu sumišęs dėl ne visiškai nuoseklaus požiūrio, nes, jeigu valdžia tikrai nori, kad žiniasklaidos kokybė gerėtų, tai tikrai vienintelis būdas yra sukurti kuo geresnes sąlygas žurnalistams ir pačiai žiniasklaidas netrukdyti užsidirbti iš reklamos ir kitų legalių būdų. Šioje srityje mes matome, kad reklamos apribojimų, draudimų, ar politinės, ar alkoholio, ar kitos reklamos, tai tik daugėja. Sąlygos negerėja. Žurnalistams, deja, taip pat, nes šmeižtas iki šiol nedekriminalizuotas.
Politikai tam skirti, kad kurtų gerus įstatymus. Tai tegul keičia įstatymus gerindami aplinką žiniasklaidai ir žurnalistams. Tai būtų geriausia, ką gali padaryti politikai“, – kalbėjo Žurnalistų sąjungos vadovas.
Pasak jo, šiuo metu nuo tyrimų žurnalistus atbaido ne tik pinigų trūkumas šiai brangiai žurnalistikos rūšiai, bet ir grėsmė, kad po tyrimų jie bus persekiojami.
„Dabartinis įstatymas draudžia persekioti už kritiką, tačiau nenumato jokios atsakomybės tiems, kurie tai daro. O tai yra daroma labai dažnai ir tai tyrimams trukdo kur kas labiau. Per pastaruosius penkerius metus nesutikau nė vieno kolegos, kuris po rimto tyrimo nebūtų sulaukęs bent jau grasinimų elektroniniu paštu arba skundo savitvarkai, vieno kito ieškinio, o teismai dažnai nė nepriteisia žurnalistams išlaidų advokatams“, – aiškino D.Radzevičius.
Taip pat, pasak jo, svarbu, kad žiniasklaida būtų laisva nuo politikų įtakos.
„Dabar kai kuriose redakcijose tyrimų tiesiog nėra, nes jas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo politikai“, – teigė D.Radzevičius.
Pasak D.Radzevičiaus, jei vis dėlto tiriamąją žurnalistiką valdantieji norėtų palaikyti ir finansiškai, tai vienintelis įmanomas būdas valstybės paramą skirstyti skaidriai yra tai daryti per jau egzistuojantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.
„Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, tai yra vienintelis toks numatytas kokybiškai tvarkingas, teisingas galimas valstybės kišimasis į rinką. Tačiau tuomet reiktų keisti fondo nuostatus ir Visuomenės informavimo įstatymą“, – teigė D.Radzevičius.
G.Songaila: geriausia remti per fondą, be politikų kišimosi
Šiam fondui dabar vadovauja buvęs Seimo narys, buvęs Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos lyderis, bet 2011-aisiais iš partijos pašalintas Gintaras Songaila.
Pasak jo, idėja skirti valstybės paramą nepriklausomai tiriamajai žurnalistikai aptarinėjama jau metų metus, tačiau kol kas nebuvo žengta nė žingsnio, kad kalbos virstų kūnu.
Jis pripažįsta, kad taip nutikus skaidriausia būtų paramą skirstyti per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kuris šiuo metu per šešias skirtingas programas visoms žiniasklaidos rūšis paskirsto apie 2,4 mln. eurų paramos.
V.Bako įvardijama milijono eurų suma trejiems metams, pasak G.Songailos, nebūtų tokia, kuri leistų tikėtis ryškių pokyčių, tačiau, anot jo, geriau tiek, nei nieko.
„Žiniasklaidoje, kuri paprastai yra komercinė, tos nepriklausomos tiriamosios žiniasklaidos akivaizdžiai trūksta. Tai, matyt, lemia faktai, kad mūsų rinka nedidelė, o kokybiška žurnalistika yra brangi. Tokia suma turbūt pernelyg kukli, kad įvyktų esminiai pokyčiai, bet tai rimtas žingsnis į priekį“, – kalbėjo G.Songaila.
Anot jo, fondas neturėtų formuluoti konkrečių žurnalistinių tyrimų temų, kurias vystyti būtų skiriamas finansavimas, tačiau galėtų apibrėžti bendro pobūdžio prioritetus.
„Pagal mūsų valstybėje veikiantį modelį, nepriklausoma tiriamoji žurnalistika puikiausiai galėtų būti remiama valstybės per fondą, be politikų kišimosi“, – sakė jis.
