Šiuolaikinė navigacinė įranga gerokai palengvino jūrininkų ir žvejų dalią: tiek dieną, tiek ir naktį juos į krantą saugiai „parlydi“ patikimi, ištobulėję prietaisai. Kadaise vienintelis jūron išplaukusiųjų kelrodis buvo švyturys – aukščiausioje pakrantės vietoje suręstas pastatas, kuriame dinamiškai užsidegdavo šviesa.
Švyturio pirmtakas – laužas
Patys seniausi Baltijos jūros švyturiai buvo paprasti laužai, sukrauti išilgai pakrantės. Vėliau atsirado svirtiniai švyturiai: ant svirties buvo kabinami krepšiai su kūrenama anglimi. Tokie švyturiai ilgiau degdavo, šviesa buvo intensyvesnė.
Pats pirmasis tokio tipo švyturys atsirado Falsterbo mieste Švedijoje 1229 metais. Vėliau, atsiradus pastato principo švyturiams, kūrenimui ir šviesai išgauti buvo naudojamos įvairiausios medžiagos, o švyturių valdymas buvo rankinis. Jų architektūra – nebuvo ypatinga, buvo svarbu ją pritaikyti atsilaikyti prieš jūrinį klimatą.
Pirmasis, išradęs automatinį prietaisą, įžiebiantį švyturį ir veikiantį nuo saulėlydžio iki saulėtekio, buvo Gustaf Dalén. Už šį išradimą jam 1912 metais paskirta Nobelio fizikos premiją.
Kanapės, aliejus, parafinas, dujos, degalai, optiniai lęšiai, didinamieji stiklai ir galiausiai elektra – visa tai buvo naudojama kaip energijos šaltiniai švyturiams. Šiandien taip pat naudojama saulės energija ir radioaktyvūs izotopai.
Suomijoje buvo naudojami švieslaiviai: laivai, plaukiojantys jūroje kaip švyturiai. Suomiams švieslaiviai tarnavo net iki 1970 metų, o vėliau tapo muziejaus eksponatais. Mobilūs laivai su įmontuotais švyturiais plaukiodavo jūroje tada, kai pakrantėje nebūdavo sąlygų suręsti švyturio.
Vienas seniausių švyturių yra Estijoje, jis užfiksuotas Olaus Magnus žemėlapyje „Nordic countries“ 1539 metais. Šis švyturys naudojamas iki šiol.
Svarbų vaidmenį atlikdavo švyturių prižiūrėtojai, kurie kruopščiai prižiūrėdavo lempas ir idealiai švariai jas valydavo. Jie buvo atsakingi už rūko signalą, meteorologinę stotį bei gelbėjimą jūroje. Jų šeimos gyvendavo mažose bendruomenėse stotyse, įrengtose šalia švyturių.
Naudojami ne tik navigacijai
Dauguma Baltijos jūroje esančių švyturių yra veikiantys ir naudojami ne tik naktinei navigacijai ar esant rūkui, pagal juos taip pat orientuojasi kariai bei lėktuvų pilotai, jie pritaikyti turizmui, kai kuriuose veikia mjuziejai, kavinės. Vienas iš įdomesnių švyturių yra Vilsandi švyturys, stovintis Estijoje Saaremo saloje nuo 1809 metų.
Praėjus šimtmečiui, šio švyturio darbuotjai ėmė rūpintis jūriniais paukščiais, o 1910 metais šalia jo įsteigta paukščių žiedavimo stotis, kuria rūpinasi valstybė. Dabar ten veikia gamtos rezervatas. Daugumoje šalių švyturiai yra kultūrinio paveldo objektai ir juos gina įstatymai. Pavyzdžiui, dabar Norvegijoje yra 83 valstybės saugomi švyturiai. Lietuvoje yra 4 švyturiai, įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: Uostadvario, Ventės rago, Nidos ir Pervalkos švyturiai.
 |
| Mažosios Lietuvos muziejaus nuotr./Uostadvario švyturys. |
Vienas iš seniausių – Ventės rago švyturys, pastatytas 1837 metais. Iš pradžių jis buvo medinis, su šviečiančia alyvine lempa, o vėliau, siekiant apsaugoti, Venetės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis. Išlikęs autentiškas, jis yra technikos istorijos paminklas ir vienas iš turistų lankomų objektų. Šalia jo yra zoologijos muziejus ir ornitologijos stotis. Kitas – Uostadvario švyturys, pastatytas 1873 metais. Tai autentiškiausias išlikęs pamario švyturys, restauruotas, tačiau bėgant laikui nuo Kuršių marių nutolęs apie 2 km, navigacijai nebenaudojamas. Dabar jis yra technikos istorijos paminklas.
Klaipėdoje švyturys ant jūros kranto įžiebtas 1796 metais, tad laikomas seniausiu. Šis švyturys buvo vienas iš pirmųjų šiaurės rytų Baltijos pakrantėje. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Tačiau per antrąjį Pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, o atstatytas ir patobulintas 1953-aisiais.
Pervalkos švyturys, pastatytas 1900-aisiais, stovi ant dirbtinės Kuršių marių salos. Kelis kartus restauruotas jis yra vienas iš seniausių Lietuvos švyturių.
Nidoje esantis švyturys (Urbo kalno švyturys), kaip ir Klaipėdos, yra perstatytas. Kiti du švyturiai stovi Šventojoje ir Juodkrantėje. Jie ant jūros kranto iškilo šio amžiaus šeštajame dešimtmetyje.
Šiuolaikiniuose švyturiuose – lempos ir kristalai
Pagrindinė šiandien naudojamų švyturių dalis yra patalpa, kurioje įrengtas didelis žibintas, sudarytas iš daugybės specialiai išlenktų stiklo, kristalų arba skaidrių plastikų gabaliukų. Dar kitaip ši sudėtinga sistema vadinama Fresnelio lęšiais. Šio optinio prietaiso viduje įrengtas keitiklis su 6 lempomis. Lempa, kuri tam tikru momentu šviečia, yra pastatyta vertikaliai, o kitos suguldytos ant šono. Kai ji perdega, mechanizmas nustato, kad ji yra nebetinkama, „paguldo“ ją ant šono, o kitą „pastato“ į vertikalią padėtį.
Švyturio lempos galingumas yra 1000 vatų ir ji gali šviesti apie 2000 tūkstančius valandų. Lempa optikos viduje šviečia ne šiaip paprastai, o nuolatos blyksi tam tikru ritmu. Lempos šviesos blykčiojimą formuoja speciali navigacinė įranga ir vienas iš jų – tai blyksnių formavimo blokas. Nutrūkus elektro tiekimui iš tinklo, ji paleidžiama iš akumuliatoriaus. Taip pat yra naudojamas dyzelinis elektros generatorius.
Dėkojame už pagalbą ruošiant informaciją Mažosios Lietuvos Muziejaus direktoriui dr. Jonui Geniui bei Lietuvos saugios laivybos administracijai.
