Advokatas trečiadienį sakė pakeitęs poziciją Kremliui praėjusią savaitę įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus karą.
„Aš nežinau, kuo jis užsiima – gal jis gyvas sveikas ir kariauja, gal jis dabar ten dalyvauja, jis pakankamai dar jaunas, gal jis generolas?“, – BNS sakė advokatas.
B.Varsackis sako, kad pagal advokato etiką gal ir turėtų toliau dalyvauti Sausio 13-osios procese, bet kaip žmogus apsisprendė elgtis kitaip.
Jis dirba Kaune, jis Rusijos gyventojo gynybai buvo paskirtas Lietuvos valstybės. Advokatas nėra matęs savo kliento ir su juo niekada nebendravo, kasacinį skundą jis pateikė iš pareigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti nuteistųjų ir jų advokatų kasacinius skundus istorinėje Sausio 13-osios byloje.
Bylos duomenimis, Rusijos gyventojas K. Usovas yra gimęs 1964 metais, jam šiuo metu turėtų būti 57 metai.
Sausio 13-osios byloje jis pripažintas kaltu vadovavęs Lietuvos ir radijo televizijos pastato Vilniuje, S. Konarskio gatvėje šturmui, padėjo desantui užimti radijo pastatą, vadovavo pastatą gynusių civilių puolimui, jėga vedė žmones ir apsaugos darbuotojus iš patalpų.
Nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, kitų nusikaltimų.
Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovo 27 dieną nuosprendžiu nustatė, kad 234-ojo pulko 2 kuopos vadas vyr. leitenantas K. Usovas tyčia, remdamas kitos valstybės politiką, dideliu mastu žudė civilius asmenis, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, naudojo teroro ir bauginimo priemones, įsakė vykdyti ir vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius gyventojus.
Nagrinėjama 12 skundų
Bylą, kurią dabar sudaro 808 tomai, nagrinėja mišri LAT Baudžiamųjų išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
Byloje gauta 16 kasacinių skundų, iš jų priimta 13, vienam advokatui atsiėmus skundą, dabar nagrinėjami 12.
„Gautas advokato Broniaus Varsackio pranešimas, jame jis nurodė, kad dėl K. Usovo yra padavęs skundą, tačiau jį atšaukia. Teisėjų kolegija nutarė kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, nes mano, kad, esant šioms aplinkybėms, kasacinio skundo atšaukimas yra priimtinas ir jis paliktas nenagrinėtas“ , – per posėdį paskelbė teisėjas Artūras Pažarskis.
Nagrinėjami skundai dėl Olego Morkovskio, Dmitrijaus Filipovo, Viktoro Romančevskio, Jurijaus Melio, Vladimiro Demidovo, Konstantino Usovo, Jurijaus Strašnenkos, Alberto Galinaičio, Michailo Golovatovo, Grigorijaus Belouso, Sergejaus Panikarovo, Anatolijaus Fefelovo ir Genadijaus Ivanovo nuteisimo.
Posėdyje dalyvauja 12 advokatų, du prokurorai, bausmę pataisos namuose atliekantys Rusijos pilietis J.Melis bei Genadijus Ivanovas dalyvauti posėdyje nepanoro.
J.Meliui anksčiau skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę pernai metų kovą Apeliacinis teismas padidino trejais metais ir skyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Rusijos pilietis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Užsienyje esantiems nuteistiesiems Teisingumo ministerija išsiuntė pranešimus apie rengiamą Aukščiausiojo Teismo posėdį, tačiau nėra duomenų, ar nuteistieji gavo pranešimus.
Nukentėjusieji ir Generalinė prokuratūra nuosprendžio neskundė.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai kovo 31 dieną nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir pakeisti bausmes byloje nuteistiems J.Meliui ir G.Ivanovui bei dar 14-kai nuteistųjų.
Dviem nuteistiesiems bausmės buvo sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos.
Šioje byloje nuosprendis paskelbtas 67 kaltinamiesiems, jie nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui M.Golovatovui buvo skirta 12 metų nelaisvės.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Solidariai iš nuteistųjų tėvo per sausio įvykius netekusiam Robertui Povilaičiui anksčiau priteista 50 tūkst. eurų, jo mamai Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinei žalai atlyginti.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Prokuratūra ne kartą pažymėjo, kad Sausio 13-osios byla yra reikšmingiausia ir didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijoje byla.
1999 metais kitoje Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius neatvyko išklausyti nuosprendžio ir pasislėpė nuo teisingumo.
Šią bylą sudarė daugiau nei 300 tomų, tada prieš teismą stojo tik šeši kaltinamieji, nes tuomet įstatymai neleido kitų šios bylos kaltinamųjų teisti už akių.
