LAKD teigimu, paskelbti viešieji pirkimai arba jau pasirašytos sutartys dėl kelio Vilnius–Utena kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo bei projektų vykdymo priežiūros.
Planuojama, kad rangos darbai šiame magistraliniame kelyje nuo Molėtų iki Utenos (įskaitant ir Utenos mieste) galėtų būti baigti 2024 metais.
O ruožas nuo 21,5 km iki Molėtų būtų sutvarkytas iki 2025-ųjų.
Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad pernai net 39,72 proc. valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga pagal dangos būklės indeksą buvo blogos ir labai blogos būklės.
Esą planuojant kelių rekonstrukciją siekiama, kad tokių kelių dalis visame valstybinės reikšmės kelių tinkle kasmet mažėtų.
Tarp prioritetinių artimiausių metų darbų Susisiekimo ministerija išskyrė kelis.
Be kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Susisiekimo ministerija išskyrė, kad siekiama iki 2024 metų pabaigos rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos į 4 eismo juostų automagistralę.
Taip pat – rekonstruoti 3 tiltus ties Kaunu magistralėje A1 (2024 metais baigti rekonstruoti A.Meškinio (vidurinį) tiltą per Nerį, 2024 metais pradėti ir 2025 metais baigti pietinio tilto ir tilto per Kruną rekonstrukciją).
-
R.Sinkevičius teisme: iškart R.Kurlianskiui pasakiau, kad jokios paramos man nereikia
-
Pareigų LAKD netekęs D.Zabulionis: prokuroras galėtų pasakyti, kas man mokėjo, eičiau reikalauti skolos
-
M.Skuodis: kelias Vilnius–Utena galėtų būti atnaujintas iki 2025-ųjų
-
Kaip toliau bus tvarkomas baisiausias Lietuvos kelias Vilnius–Utena?
„Valstybės gėda“
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad kelias Vilnius–Utena yra tragiškas.
„Pirmas dalykas – gadinami automobiliai. Daug žmonių važiuoja tais keliais ir tai yra tiesioginės išlaidos žmogui, nes yra daužomas automobilis.
Antras dalykas – supraskime, kad tuo keliu važiuoja ne šiaip kažkokie turistai meškeriotojai, bet važiuoja ir, pavyzdžiui, greitosios automobiliai, kurie iš Utenos veža į Santariškes ir panašiai. Tai reiktų paklausti, koks jausmas tų žmonių, kurie patiria tokį skausmą vežami. Šneku ne šiaip pagal įsivaizdavimą, aš sakau, kokia realybė, kai žmonės važiuoja kaip per tarką“, – kalbėjo jis.
Trečia, anot G.Palucko, yra verslo logistikos klausimai. Jo nuomone, su tokiu keliu Vilnius–Utena, koks yra dabar, tikėtis, kad verslas plėtosis tame regione, menkai tikėtina.
Juolab, kaip minėjo jis, šiuo keliu vykstama ne tik į Molėtus ar Uteną, bet ir į Rokiškį, Zarasus ir kitur.
„Dabar visi yra priversti per miestelius važiuoti, tokį puslankį per Ukmergę, kas savo ruožtu paskui atsispindi statistikoje ir LAKD pradeda aiškinti, kad, žinote, šitas kelias gi mažai naudojamas, gi visi važiuoja per Ukmergę. Atrodo, kad čia iš dyko buvimo žmonės mėgsta ilgesnį atstumą įveikinėti. Jeigu toliau taip tęsis, tai tas kelias bus nebepravažiuojamas.
